Komentaro autorė – ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė
Gavai raktus nuo savo naujų namų – tai jausmas, kurio nepamirš nė vienas nekilnojamojo turto savininkas. Registrų centro duomenys rodo, kad šiemet jį patirti galimybę turėjo itin daug naujakurių: per pirmąjį pusmetį parduota 23,4 proc. daugiau nekilnojamojo turto objektų nei 2024 metų sausį-birželį.
Lietuvos banko siūlymas pirmojo būsto pirkėjams sumažinti privalomą pradinį įnašą nuo esamų 15 proc. iki 10 proc. dažno lietuvio svajonę gyventi nuosavame būste dar labiau priartins prie realybės. Tiesa, mažesnis pradinis įnašas taip pat reiškia didesnius arba ilgesnio laikotarpio finansinius įsipareigojimus.
Todėl itin svarbu nepamiršti, jog nuosavo nekilnojamojo turto turėjimas susijęs ir su tam tikromis rizikomis bei iššūkiais. Tinkamai jiems pasiruošus procesas bus lengvesnis, o svarbius sprendimus priimti bus lengviau. Tad štai keli svarbūs klausimai, kuriuos užduoti verta ne tik naujakuriams, bet ir patyrusiems savininkams.
Kokia orų prognozė?
Ilgą laiką buvome pripratę, jog dramatiški apsemtų pastatų ir automobilių, stipraus vėjo suniokotų pastatų vaizdai susiję su kitomis šalimis. Deja, besikeičiantis klimatas lemia, kad ekstremalias oro sąlygas vis dažniau patiriame ir Lietuvoje.
Pavyzdžiui, „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl stichinių vasaros liūčių ir audrų žalų Baltijos šalyse klientams pernai išmokėjo apie 6 mln. eurų. Metais anksčiau išmokėtų žalų suma siekė 8 mln. eurų: tai lėmė didžiausias iki šiol fiksuotas katastrofiškas gamtos reiškinys – vasaros krušos visose trijose Baltijos šalyse. Vidutiniškai tokia žala siekė 2 000-3 000 eurų.
Šiemet taip pat netrūksta pranešimų apie apsemtus pastatus, rūsius, automobilius, stipraus vėjo suniokotus stogus, išvartytus medžius. Už kiekvieno jų – žala, siekianti nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių eurų.
Mūsų patirtis rodo, jog daugumos jų galima jei ne išvengti, tai bent ženkliai sumažinti pasekmes. Todėl kiekvienam nekilnojamojo turto savininkui verta stebėti orų prognozes ir, gavus įspėjimus apie ekstremalius reiškinius, priimti juos rimtai bei tinkamai pasiruošti: įvertinti, per kur į vidų galėtų patekti vanduo ir šias vietas papildomai užsandarinti ar nuolat tikrinti, uždaryti langus. Taip pat įsitikinti, kad visas kilnojamas namų turtas paliktas saugiai. Tai galioja ir automobiliui: pastatę jį aukštesnėje vietoje, kur šalia nėra medžių, geriausia – po stogu, ekstremalius gamtos reiškinius sutiksite daug ramiau.
Ar tikrai sutaupysiu?
Gauti namų raktai dažniausiai būna tik pradžia: prireikia atlikti vidaus apdailos darbus, įsigyti buitinę techniką, baldus, interjero detalių. Tai – nemenkos išlaidos, naujakuriams galinčios tapti rimtu iššūkiu.
Planuojant, kaip jas sumažinti, labai svarbu tinkamai įvertinti, kur taupyti verta, o kur – ne. Pavyzdžiui, bandymas sutaupyti inžinerinių sistemų įrengimo kaina gali baigtis itin liūdnai. Nekvalifikuotai sujungti vamzdžiai, prastai prijungta skalbimo mašina ar iš rikiuotės išėjęs vandens maišytuvas gali lemti užliejimą, sugadinantį ne tik nuosavą, bet ir kaimynų turtą. Prastai išvedžiota elektros sistema gali sugadinti brangius elektros prietaisus ar net sukelti namuose gaisrą.
Mūsų patirtis rodo, kad dažniausiai tokie atvejai nutinka, kai būstą įsirengti savininkai nusprendžia patys ar samdo meistrus pagal skelbimą, neįsitikinę jų kvalifikacija. Esame turėję žalą būste, įrengtame vos prieš du mėnesius – išsinėrė netinkamai parinkta aklė. Kol savininkų nebuvo namuose, vanduo užpylė visą būstą, sugadino grindis, sienas ir dalį baldų. Žala siekė apie 40 tūkst. eurų.
Todėl svarstant, kur išleisti mažiau, verta savęs paklausti: kokia tikimybė, kad dabar sutaupyti pinigai vėliau lems papildomas išlaidas? Paradoksalu, tačiau kartais norint sutaupyti gali reikėti investuoti šiek tiek daugiau: į aukštesnę energinę klasę, geresnės kokybės medžiagas, rangovus, suteikiančius kokybiškas paslaugas ir garantiją atliktiems darbams.
Tai galioja ir draudimui. Dažnai matome žmones, kurie, siekdami mažesnių įmokų, renkasi griežtai tik tiek, kiek reikalauja bankas, neįvertinę realaus savo turimo turto. Itin dažnai naujakuriai yra linkę taupyti atsisakydami civilinės atsakomybės draudimo. Priimant tokį sprendimą, labai svarbu įvertinti ne tik sutaupomą įmokos dalį, bet ir tai, ar žalos atveju tikrai reikšmingai nenukentėtume, turėtume lėšų savo turto remontui ar kaimynams padarytai žalai atlyginti, jeigu ją sukeltume.
Kas bus atsakingas?
Atsakomybė – dar viena labai svarbi tema, dažnai deramai neįvertinama, kol neturime savo būsto. Tačiau tapus nekilnojamojo turto savininku, itin naudinga pradėti dažniau klausti: o kas bus atsakingas?
Kokią atsakomybę prisiima rangovas? Kokias garantijas suteikia meistrai? Ir bene svarbiausia: už ką būsiu atsakingas aš pats? Iš anksto užduotas, šis klausimas su deramu pasiruošimu gali tapti skirtumu tarp blogo ir katastrofiško scenarijaus.
Pavyzdžiui, jei audros metu vėjo iš jūsų balkono ar kiemo išblokštas daiktas apgadins kaimyno automobilį, būsite atsakingi. Tai galioja ir minėtu užpylimo atveju. Svarbu ir tai, jog žalos dydis priklausys nuo nukentėjusio turto vertės. Taigi, iš balkono išpūsta smulkmena, nusileidusi ant prabangaus automobilio ir jį subraižiusi ar sudaužiusi stiklą, gali atnešti tūkstančius eurų siekiančią žalą.
Todėl itin svarbu pasirūpinti, kad mūsų turtas būtų tvarkingas ir nekeltų pavojaus nei mums, nei aplinkiniams. Tai reiškia įdėmiai stebėti inžinerinių sistemų būklę, neužkrauti sanitarinių mazgų daiktais, kurie kliudytų laiku pastebėti atsiradusią problemą. Nekaupti senų, nebenaudojamų prietaisų, nepalikti per naktį krautis įrenginių su ličio jonų baterijomis bei stebėti jų būklę. Įsitikinti, kad daiktai balkone ar kieme yra saugiai pritvirtinti.
Beje, žmonės dažnai mano, kad naujos statybos būstuose avarijų nebūna. Tačiau mūsų patirtis rodo ką kita: nauji būstai dėl vandentiekio avarijų nukenčia panašiai dažnai kaip ir senesni. Didžiausias skirtumas būna remonto darbų kainose: naujame būste, dėl darbų apimčių ir pasirinktų techninių sprendimų, jie paprastai kainuoja brangiau.
Nuspėti ateities negali niekas. Vis dėlto tinkamai ją pasverti ir numatyti veiksmus, kurių imsitės – ne tik įmanoma, bet ir būtina. Tinkami, laiku užduoti klausimai padės geriau suprasti, kas laukia ir priimti teisingus sprendimus.
Savitarna
