Veiksmas lygus atoveiksmiui – tai fizikos dėsnis, tapęs gyvenimiška tiesa. Tačiau mūsų pasaulyje veikia ne tik fizikos, bet ir rizikų dėsniai. Jie sako: kartais atoveiksmis gali būti toks, kokio visai nesitikėjote. Nepaisant to, o gal kaip tik dėl to apie rizikas galvoti esame nelinkę. Net du trečdaliai Lietuvos gyventojų apie rizikas negalvoja, o 7 iš 10 mano, kad jos netaps realybe, su būstu susijusių rizikų prevencija rūpinasi vos 3 iš 10, o žala kitiems susijusių rizikų prevencija – 4 iš 10 šalies gyventojų.
Tikėtis, kad blogiausia nenutiks – išties žmogiška, šias tendencijas atskleidė reprezentatyvus „Compensa“ užsakymu „Gallup“ atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas. Tačiau kokie yra šie rizikos dėsniai ir kaip užtikrinti, kad jie mums būtų nors kiek palankesni?
Lemtingas veiksmas ir gniūžtės efektas
Su rizikomis viskas paprastai irgi prasideda nuo veiksmo – netyčinio, kartais net nepastebėto. Pavyzdžiui, blogai uždarytų kiemo vartelių. Tiek pakanka, kad pro juos ištrūktų šuo ir sužalotų praeivį. Ar kitas scenarijus, su kuriuo esame susidūrę praktikoje: dviračiu kieme važinėjantis vaikas praranda balansą. Visa laimė, incidentas baigiasi be rimtesnių sužalojimų, tačiau dviratis atsitrenkia į kaimyno automobilį ir jį apgadina.
Dar viena gyvenimiška situacija: gal žaidžiant, o gal tiesiog mostelėjus ranka užkabinti ir sudužę bendraklasio akiniai, kurie gali būti išties brangūs. Taip pat draudikai savo praktikoje dažnai mato nepriežiūrą, įrengimo ar gamybos broką, kuris baigiasi tuo, kad vieną dieną iš rikiuotės išeina virtuvės vandens maišytuvas bute ketvirtame aukšte. Tai vyksta kaip tyčia tuo metu, kai šeimininkų nėra namuose. Išsiliejęs vanduo suniokoja nuosavą butą, virtuvės baldus, patenka į kaimynų būstus.
Visais šiais atvejais nukentėjusieji patyrė žalą, kuri jiems buvo atlyginta. Pirmaisiais atvejais ji siekė 200–500 eurų. Paskutiniuoju – keliolika tūkstančių eurų. Tačiau mūsų patirtis taip pat rodo, jog panašios žalos gali varijuoti kartais – tiek į vieną, tiek į kitą pusę.
Čia ir yra svarbus niuansas, kurio dažnai neįvertiname galvodami apie savo veiksmus ir rizikas. To, kiek kainuos vienas ar kitas nesėkmingas „veiksmas“, neįmanoma numatyti: jūs galite gyventi kukliai, tačiau kaimynas, kurio butą užlies vanduo, galbūt ką tik pasidarė prabangų remontą ar turi paveikslų kolekciją. Dviračiu važiuojantis vaikas gali apgadinti seną ekonominės klasės mašiną, kurios savininkas tiesiog numos ranka, arba subraižyti prabangų, ką tik iš salono išriedėjusį automobilį.
Toks tad yra rizikų dėsnis: tuo momentu, kai dėl nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių gniūžtė išsprūsta iš mūsų rankų, prarandame kontrolę, kokio dydžio „sniego kamuoliu“ ji virs.
Požiūris į rizikas
Tai – bauginanti perspektyva. O to, kas mums kelia nerimą, yra abstraktu, nepažįstama ir nesuprantama, esame linkę vengti.
Mano jau minėtoji apklausa taip pat atskleidė, jog racionaliai į rizikas žvelgia, sprendimų dėl jų imasi 3 iš 10. Likusieji yra linkę apie rizikas negalvoti, pasiduoti nerimui ar su nežinomybe kovoti kontrolės įspūdžiu.
Visa tai – suprantama: rizikos yra drauge abstrakčios ir labai realios. Mes nuolat sužinome apie nelaimes, nutikusias kitiems, tačiau mums sunku įsivaizduoti, kad kažkas panašaus galėtų nutikti mums. Kartais iš tiesų gali atrodyti, jog yra tik du keliai: negalvoti visai arba pasiduoti panikai. O kaip yra iš tiesų?
Būdai pasiruošti
Tam, kad nereikėtų apie pavojus galvoti nuolat, svarbu apie juos galvoti racionaliai. Pavyzdžiui, aiškiai įsivertinti realiausias ir nemaloniausias, brangiausiai kainuoti galinčias rizikas, kurios gali ištikti mus, mūsų būstą ir artimuosius. Tuomet apgalvoti, kaip galime jas sumažinti.
Pavyzdžiui, pokalbis su vaikais apie atsargumą viešose vietose gali padėti sumažinti kai kurių rizikų tikimybę. Periodinis visos namų įrangos, ypač tos, kuri gali degti, leisti vandenį ar pan., taip pat kitų rizikų įsivertinimas. Beje, vien daiktų patraukimas, kad matytumėte svarbiausius sanitarinius mazgus, jų neuždengimas, gali padėti laiku identifikuoti grėsmingą problemą. Pokalbis su kaimynais, apsikeitimas kontaktais, kad nelaimės atveju galėtų jus skubiai informuoti – dar vienas būdas riziką sumažinti.
Finansinė „saugumo pagalvė“ taip pat leis į nelaimingą situaciją „nusileisti“ minkščiau. Tiesa, svarbu nepamiršti, jog egzistuoja atvejai, nors ir reti, bet, deja, realūs, kai būste gali būti padaroma didžiulė, dešimtis tūkstančių eurų kainuojanti žala. Tokiam atvejui pasiruošti finansiškai gali būti nerealistiška.
Bet, galiausiai, kiekvienas esame skirtingas, todėl skiriasi ir mūsų rizikų tolerancija. Šimtu procentų apsisaugoti nuo visų įmanomų negandų nepavyksta niekam ir, greičiausiai, nebūtina. Svarbu, kad rizika nebūtų didesnė nei jums priimtina. Tad nors visiškai palenkti rizikos dėsnių savo pusėn nepavyks, galime pasirūpinti, jog jie kaip galima mažiau trukdytų mūsų komfortiškam ir ramiam gyvenimui.
Savitarna
