Vos prasidėjus 2026-iesiems, lietuviai suskubo kreiptis į pensijų kaupimo bendroves – ne tik jau apsisprendę atsiimti sukauptus pinigus, bet ir norėdami sužinoti, kiek pinigų galėtų atgauti bei kokios galimybės atsiimtas lėšas investuoti toliau. Finansų ekspertai dar iki įsigaliojant pensijų reformai dėliojo galimus scenarijus, kiek atsiimtų lėšų galėtų būti išleista vartojimui, o kiek – investuojama. Viena dažniausių ekspertų ir pačių gyventojų minėtų investicijų – nekilnojamasis turtas (NT).
Kas brangs labiausiai?
„Compensa Life“ Verslo plėtros vadovas Marius Dubnikovas neabejoja, jog maždaug milijardas iš antros pensijų pakopos atsiimtų pinigų galėtų būti nukreipti į NT. Dalis atsiimtas lėšas panaudos pradiniam įnašui ar daliai esamos būsto paskolos padengti, žemės sklypui ar automobilio stovėjimo vietai įsigyti, likusieji investuos į būsto remontą ar buitinės technikos atnaujinimą, o tai gali turėti įtakos ir jų kainų augimui.
„Synergy Finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis pritarė, jog jei, kaip prognozuojama, iš antros pensijų pakopos pasitrauks 40–60 proc. gyventojų, į rinką bus papildomai įlietas ne vienas milijardas eurų, iš kurių dalis bus skirta būstui įsigyti ar atnaujinti. Dar 2025-ųjų pabaigoje dalis NT plėtotojų, iš anksto ruošdamiesi antros pensijų pakopos reformos startui, kainas padidino 10 proc.
„Vieno Lietuvoje veikiančio banko prognozėmis, iš 10 milijardų antros pakopos pensijų pinigų, gali būti atsiimti 5 milijardai. Pusantro milijardo nukeliaus į „Sodrą“, 3,5 milijardo – į žmonių kišenes. Iš tų 3,5 milijardo maždaug 500 milijonų turėtų nugulti NT rinkoje. Ši suma – maždaug metų Vilniaus naujų butų pardavimai“, – komentavo A. Milevskis.
M. Dubnikovas priminė, jog panašus, NT rinkai ypač dėkingas, scenarijus dėliojosi pandemijos metais, kuomet per vienerius metus buvo sudaryti kone dvejų metų sandoriai.
Kiek lietuvių taps investuotojais?
Anot M. Dubnikovo, Lietuvos gyvybės draudimo asociacija prieš kelerius metus klausė gyventojų, kaip šie elgiasi su turimais pinigais, arba, kur investuotų didesnę sumą. Paaiškėjo, jog didžioji dauguma gyventojų pinigus laiko sąskaitoje, o jei turėtų didesnę sumą – pirktų NT.
Estijos pavyzdys taip pat parodė, jog kone pusė atsiimtų pinigų buvo išleisti vartojimui, 25 proc. laikomi sąskaitose, tiek pat – investuota.
Jei, kaip prognozuojama, Lietuvoje 500 milijonų ar milijardas eurų bus išleisti NT įsigyti ar būstui atnaujinti, kiek lėšų galėtų būti nukreipta į investicijas? A. Milevskis prognozavo, jog į ilgalaikes investicijas galėtų būti nukreipta apie 10 proc. atsiimtų pinigų. Galimas ir toks scenarijus, jog dalis žmonių, iš antros pensijų pakopos atsiėmę, pavyzdžiui, 2 tūkstančius eurų, pusę sumos skirs buitinei technikai, o pusę – investuos.
„Apklausos rodo, jog Lietuvos gyventojams patraukliausia investicija – NT, antroje vietoje – auksas. Vertybiniai popieriai – trečioje ar ketvirtoje vietoje. Jei žmogus netaupė periodiškai, bet paveldėjo didesnę sumą, pavyzdžiui, 100 tūkstančių, pirmasis pirkinys būtų būstas nuomai. Investuojantys nedideles sumas renkasi periodines investicijas į akcijas, ETF fondus, investicinį gyvybės draudimą. Visgi pagrindinė investicija lietuviui – NT“, – apibendrino pašnekovas.
Tiems, kurie neturi daug investavimo patirties, tačiau nori atsakingai ruoštis būsimai pensijai ir investuoti atsiimtas lėšas, A. Milevskis rekomendavo pagalvoti apie investicijas į valstybines obligacijas, trumpo termino obligacijų fondus, taupymo lakštus.
Planuojantiems 3–5 metų trukmės investicijas, ekspertas investicijų krepšelį rekomendavo paskirstyti investuojant į akcijas ir obligacijas. Investuojant 7–10 ir daugiau metų, sukaupus finansinę pagalvę, didžioji dalis arba visa suma galėtų būti nukreipta į akcijų rinką.
M. Dubnikovas priminė ir dar vieną sprendimą – investicinį gyvybės draudimą. Pasirinkus šį investicinį įrankį, galima sumokėti pradinę įmoką, pavyzdžiui, iš antros pensijų pakopos išsiimtą sumą, ir papildomai mokėti reguliarias įmokas – tuomet greičiau augs jūsų kaupiamas kapitalas. Bendra rekomendacija – kaupimui ateičiai kas mėnesį skirti bent 10 proc. savo pajamų.
Savitarna
