Permaininga vasara lietuvius skatina dar aktyviau ieškoti saulės svetur – atostogų planų nesustabdo nei geopolitinė įtampa, nei ekstremalios karščio bangos ar galimi skrydžių sutrikimai.
Ekspertai pastebi: dalis poilsiautojų vis dar planuoja atostogas taip, tarsi netikėtų situacijų nebūtų – pasirūpina skrydžiais ir viešbučiu, tačiau pamiršta svarbiausią planą B – pagalbą, jei sutriktų sveikata ar nutiktų kita nenumatyta situacija.
Gydymas brangesnis nei kelionė?
Populiariausių krypčių žemėlapyje pokyčių nedaug – Turkija ir toliau išlieka viena mėgstamiausių lietuvių poilsio krypčių. Vien į Antaliją šį sezoną iš Lietuvos organizuojama apie 15 skrydžių per savaitę.
Nors keliautojai dažniausiai iš anksto planuoja atostogų biudžetą, nenumatytos sveikatos problemos gali jį gerokai išauginti. Draudikų patirtis rodo, kad medicininė pagalba užsienyje – gydytojo konsultacija, tyrimai ar gydymas – gali kainuoti kelis šimtus eurų, o sudėtingesnių traumų ar rimtesnių sveikatos sutrikimų atvejais išlaidos gali siekti tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų.
Dažniausiai keliautojus užsienyje užklumpa ne egzotiškos ligos, o gana įprasti sveikatos sutrikimai – virškinimo problemos ir infekciniai susirgimai. Pasikeitusi mityba, neįprastas maistas, kitokia geriamojo vandens sudėtis, didesnis fizinis krūvis, karštis ar stresas gali paveikti net ir tuos žmones, kurie sveikatos problemomis iki tol nesiskundė.
„Prieš vykstant į užsienį verta pasidomėti, kiek kainuoja medicinos paslaugos pasirinktoje šalyje, nes net ir iš pirmo žvilgsnio nesudėtingas negalavimas – gerklės ar galvos skausmas, pakilusi temperatūra ar peršalimo simptomai – kai kuriais atvejais gali kainuoti ne vieną šimtą eurų“, – sako Julija Judickienė, „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė.
Viena dažniausių klaidingų nuostatų, kad susirgus užsienyje pakaks Europos sveikatos draudimo kortelės. Ji galioja tik valstybinėse gydymo įstaigose ir tik tam tikrose šalyse. Jei pagalbos prireikia privačioje klinikoje, ne darbo metu ar šalyje, kurioje kortelė negalioja, už suteiktas paslaugas teks susimokėti patiems.
Dėl šios priežasties, pasak pašnekovės, kelionių draudimas turėtų būti vienas svarbiausių pasiruošimo kelionei elementų. Jis padengia skubios pagalbos, gydymo, hospitalizacijos ar transportavimo išlaidas. Kelionių draudimas taip pat gali kompensuoti bagažo praradimo ar sugadinimo, skrydžių vėlavimo ar atšaukimo išlaidas, civilinės atsakomybės atvejus, kai netyčia padaroma žala kitam asmeniui ar jo turtui.
Be to, pasirinkus papildomą paslaugą, kelionių draudimas suteikia galimybę greitai gauti gydytojo konsultaciją nuotoliniu būdu gimtąja kalba – tai ypač svarbu su vaikais keliaujančioms šeimoms, netikėtai sušlubavus sveikatai, prireikus užsienyje pasitarti dėl vaistų vartojimo ar įvertinti sutrikusios sveikatos rimtumą.
Draudimu būtina pasirūpinti prieš kelionę
Draudimo apsauga būtina pasirūpinti iš anksto – prieš kelionę į užsienio šalį. J. Judickienė pataria įvertinti visas planuojamas veiklas, galimas rizikas ir atvirai pasikalbėti su draudimo ekspertais nuo kurių rizikų aktualu apsidrausti.
„Tam tikros veiklos yra priskiriamos padidintos rizikos kategorijai, pavyzdžiui, fizinis darbas ar ekstremalus sportas. Jeigu nelaimė įvyksta būtent tuo metu, kai keliautojas užsienyje dirba ar užsiima rizikinga veikla, o tai sutartyje nenurodyta, draudimo apsauga tokiam įvykiui negalioja. Visos sąlygos ir išimtys pateikiamos draudimo taisyklėse, todėl jas verta perskaityti prieš kelionę“, – sako J. Judickienė.
Ką daryti, jei užsienyje prireikia gydytojų pagalbos?
Net ir turint kelionių draudimą svarbu žinoti, kaip elgtis susidūrus su sveikatos problemomis užsienyje. Pirmiausia rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju nuotoliniu būdu. Jei nuotolinės konsultacijos nepakanka ir prireikia kreiptis į medicinos įstaigą, jai reikėtų pateikti draudimo informaciją ir kuo greičiau informuoti draudimo bendrovę apie patirtą traumą ar sveikatos sutrikimą. Dažnai gydymo įstaigos pačios susisiekia su draudiku ir pateikia reikalingus dokumentus.
Jeigu sveikatos sutrikimas nėra rimtas, o suteiktų medicininių paslaugų kaina nėra didelė, kartais patogiau už jas atsiskaityti patiems, nelaukiant papildomų derinimų tarp gydymo įstaigos ir draudimo bendrovės. Tokiu atveju grįžus į Lietuvą reikėtų kreiptis į draudimo bendrovę ir pateikti visus reikalingus dokumentus – medicininę pažymą, sąskaitą bei apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Pagalba įsivertinant rizikas
Geopolitinė situacija taip pat tapo vienu iš veiksnių, į kurį keliautojai vis dažniau atsižvelgia rinkdamiesi kelionės kryptį. Kai kurioms šalims taikomos griežtesnės kelionių rekomendacijos, todėl prieš išvykstant verta pasitikrinti naujausią informaciją.
Tam gali padėti Užsienio reikalų ministerijos nemokama mobilioji programėlė „Keliauk saugiai“, kurioje vienoje vietoje pateikiama svarbiausia konsulinė informacija ir rekomendacijos keliautojams.
Vienas pagrindinių programėlės privalumų – galimybė užregistruoti planuojamą kelionę ir gauti aktualius Lietuvos diplomatinių atstovybių bei konsulinės pagalbos pranešimus, jei šalyje, į kurią vykstama, kiltų karinis konfliktas, įvyktų stichinė nelaimė ar kita ekstremali situacija.
Programėlėje pateikiamos kelionių rekomendacijos maždaug 200 krypčių – galima pasitikrinti, ar saugu vykti į pasirinktą šalį, kokie draudimo aspektai svarbūs ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
Net ir kruopščiai suplanuotą kelionę gali sutrikdyti netikėti įvykiai. Pamestas ar pavogtas asmens dokumentas gali tapti dideliu iššūkiu, tačiau programėlėje galima rasti informaciją, kokių veiksmų tokiu atveju imtis ir kur kreiptis dėl naujų dokumentų išdavimo.
Programėle naudotis paprasta, o joje esanti informacija pasiekiama ir be interneto ryšio, todėl svarbiausi Lietuvos atstovybių kontaktai ir kita reikalinga informacija visada gali būti telefone.
Ar draudimas apsaugo, jei kelionės metu kyla krizė?
Kelionės draudimu draudžiamos žalos, netikėtai patirtos keliaujant: ūmi liga, trauma, bagažo ar dokumentų praradimai, vagystės, jei jie buvo įtraukti į polisą. Jei vyksta kariniai veiksmai, masiniai neramumai, su jais susijusios žalos – nedraudiminės. Prieš bet kokią kelionę svarbu pasidomėti oficialia informacija dėl situacijos šalyje, į kurią keliaujate, visų pirma, dėl paties žmogaus saugumo.
„Svarbiausia – ne ignoruoti rizikas, o jas įvertinti iš anksto. Prieš kelionę verta pasitikrinti oficialias rekomendacijas, sekti situacijos pokyčius ir įvertinti ne tik kelionės kainą, bet ir galimas pasekmes, jei aplinkybės netikėtai pasikeistų“, – sako J. Judickienė.
Pašnekovė rekomenduoja prieš vykstant į užsienį atlikti tris svarbiausius veiksmus: pasitikrinti Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas dėl pasirinktos šalies, nuolat stebėti situaciją, jei kelionė jau suplanuota, ir įsitikinti, kad pasirinkta draudimo apsauga atitinka planuojamas veiklas bei galimas rizikas.
Tiems, kurie jau yra išvykę į regionus, kuriuose situacija tampa sudėtingesnė, svarbiausia išlikti informuotiems – palaikyti ryšį su valstybės institucijomis, sekti jų rekomendacijas ir žinoti, kur prireikus kreiptis pagalbos.
Savitarna
.png)
