Julija Judickienė. Naujas būstas – realesnis nei bet kada anksčiau. Ar to pakanka?

2025. 11. 13 | ADB „Compensa Vienna Insurance Group“

Daugeliui svajojančiųjų apie nuosavą būstą, pirmuoju rimtu iššūkiu tampa pradinis būsto įnašas – sukaupti keliasdešimt tūkstančių eurų siekiančią sumą, ypač sostinėje, prireikia kone dešimtmečio. Lietuvos banko sprendimas nuo 2026-ųjų rugpjūčio planuojantiems įsigyti pirmąjį būstą pradinį įnašą mažinti nuo 15 iki 10 proc., paskatino suklusti – atrodo, jog geresnės progos įsigyti būstą nebus. 

Iš pažiūros, atrodo, jog Lietuvos banko sprendimas pirmojo būsto pirkėjams sumažinti privalomą pradinį įnašą dažno lietuvio svajonę gyventi nuosavame būste dar labiau priartins prie realybės, o, galbūt, priešingai, paskatins neatsakingai skolintis? Juk mažesnis pradinis įnašas reiškia reikšmingesnį finansų įstaigos indėlį ir didesnes kasmėnesines įmokas arba ilgesnio laikotarpio finansinius įsipareigojimus, todėl šis svarbus pakeitimas gali reikšti ne tik galimybę pirmąjį būstą įsigyti lengviau, bet ir pavojų pervertinti savo galimybes. 

Man nieko nenutiks – ar tikrai?

Jauni žmonės kasdieniame gyvenime ir priimdami rimtus sprendimus dažnai vadovaujasi principu „man nieko nenutiks“. Visgi vienam svarbiausių gyvenimo pirkinių būtina atsakingai pasiruošti. Sukaupta suma pradiniam įnašui neturėtų būti vienintelės santaupos. 

Labai svarbu pasirūpinti būsto draudimu: neapsiriboti tik minimaliais banko reikalavimais draudimui, o objektyviai įsivertinti galimas rizikas. Papildomai rekomenduojama pasirūpinti ir civilinės atsakomybės draudimu, sukaupti bent 3–6 mėn. finansinę pagalvę. Galiausiai, aptarti galimus pokyčius šeimoje, jai pagausėjus, vienam šeimos nariui laikinai netekus darbo ar susirgus, atsakingai įsivertinti globalias prognozes bei realias galimybes mokėti įmokas pasikeitus finansinei situacijai. 

Priimdami sprendimą rinktis minimalias draudimo apsaugas arba atsisakyti civilinės atsakomybės draudimo, įsivertinkite ne tik sutaupomą įmokos dalį, bet ir tai, ar žalos atveju tikrai reikšmingai nenukentėtumėte, turėtumėte lėšų savo būsto remontui ar kaimynams padarytai žalai atlyginti, jeigu ją sukeltumėte.

Būstą įsigijau, o kas toliau?

Gavote svajonių būsto raktus, tačiau jame kol kas – sumontuota santechnika, įrengta elektros instaliacija ir plikos sienos. Kitas etapas – reikalingų meistrų paieškos. 

Artėjant dar vienam svarbiam pokyčiui – galimybei atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas, vis dažniau kalbama apie tai, jog kitąmet skirtingų meistrų paslaugos gali tapti sunkiai įperkamos.

Visgi, net ir dėliojant planą, kaip sumažinti būsimas išlaidas, labai svarbu tinkamai įvertinti, kur taupyti verta, o kur – ne. Pavyzdžiui, bandymas sutaupyti inžinerinių sistemų įrengimo kaina gali baigtis itin liūdnai – užlietu jūsų ar kaimynų būstu. Prastai išvedžiota elektros sistema – rizika sugadinti brangius elektros prietaisus ar, dar blogiau, sukelti gaisrą. 

Mūsų patirtis rodo, jog dažniausiai nelaimės nutinka, kai būstą įsirengiantys savininkai nusprendžia dalį darbų atlikti patys ar samdo meistrus pagal skelbimą, neįsitikinę jų kvalifikacija ir patikimumu.

Prieš pasirašant darbų sutartį, labai svarbu įsitikinti, ar rangovai apsidraudę savo veiklos civilinę atsakomybę, mat dažnu atveju kol objekte atliekami remonto darbai, jis nėra užbaigtas, įprastas draudimas galioja tik labai ribota apimtimi. Taigi, kliento atsakomybėje lieka samdomų darbininkų darbo kokybė, profesionalumas, dar nesumontuoto turto ar statybinių medžiagų apsauga ir t. t.

Atsakomybė niekur nedingsta 

Įsirengėte svajonių būstą, o kas toliau? Įsikūrus būste, labai svarbu ir toliau periodiškai  rūpintis, kad jis nekeltų pavojaus nei jums patiems, nei aplinkiniams. Beje, naujakuriai dažnai klaidingai mano, jog naujos statybos būstuose avarijų nebūna. 

Priešingai, nauji būstai, kaip rodo mūsų duomenys, dėl vandentiekio avarijų nukenčia panašiai taip pat dažnai kaip ir senesni.  Esame turėję žalą būste, įrengtame vos prieš porą mėnesių – išsinėrė netinkamai parinkta aklė: tuomet nuostoliai siekė apie 40 tūkst. eurų. O, kalbant apie prieš 2–5 metus įrengtus būstus, vandentiekio avarijos, kurių vidutinė žala siekia apie 800 eurų, vis dažnėja. 

Profilaktiškai patikrinkite santechnikos įrangą, vamzdynus ir mazgus: sugedęs vožtuvas, prakiuręs vamzdis, trūkusi jungtis, tarpinė ar žarnelė – dažnos vandens užliejimo priežastys. 

Taigi, jūsų sprendimas įsigyti būstą gali tapti svarbiausiu gyvenimo sprendimu, tačiau nepamirškite, jog tai – tik pirmasis žingsnis, ir jis privalo būti atsakingai apgalvotas. 

Pasirinkite patogiausią draudimo įsigijimo būdą

Pirkite
internetu

Vienas numeris
visiems klausimams

Išsiųskite užklausą -
susisieksime

Klientų
aptarnavimo padaliniai