Ne gyvybės draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ pasiekė svarbų etapą dalinio vidaus modelio (Partial Internal Model, PIM) projekte. Po ketverius metus trukusio kūrimo, tobulinimo ir vertinimo proceso „Vienna Insurance Group“ gavo žalią šviesą tęsti formalų paraiškos procesą dėl „Compensa“ įtraukimo į Grupės dalinio vidaus modelio taikymo sritį.
Dalinis vidaus modelis yra vienas pažangiausių rizikos ir kapitalo valdymo metodų draudimo sektoriuje, kurį yra sukūrusios ir taiko tik nedaugelis draudimo bendrovių Europoje. Šis etapas žymi reikšmingą „Compensa“ rizikos valdymo brandos, duomenų kokybės, valdymo sistemos ir specialistų kompetencijų įvertinimą.
„Esame vieni iš nedaugelio Europos draudikų, pasirinkusių šį kelią. Tai svarbus pasiekimas, atspindintis ne tik mūsų techninius gebėjimus, bet ir ilgalaikes investicijas į žmones, kompetencijas, duomenų kokybę ir rizikos valdymo kultūrą. Tokie projektai reikalauja aukščiausio lygio specialistų kompetencijų, stiprios valdymo sistemos ir nuoseklaus vadovybės įsitraukimo. Mūsų požiūriu, tai yra investicija ne tik į pažangesnį rizikų vertinimą, bet ir į ilgalaikį bendrovės atsparumą bei gebėjimą priimti geresnius sprendimus ateityje“, – sako Felix Nagode, „Compensa Vienna Insurance Group“ valdybos narys ir finansų direktorius.
Nuo bendrų prielaidų – prie tikslaus rizikų supratimo
Šiuo metu Europos draudimo rinkoje kapitalo poreikis dažniausiai vertinamas pagal standartinį „Solvency II“ metodą, kuris remiasi bendromis rinkos prielaidomis ir vidurkiais. Nors šis metodas yra patikimas ir svarbus atskaitos taškas, jis ne visada gali tiksliai atspindėti konkrečios bendrovės veiklos specifiką.
Pavyzdžiui, verslo turto, būsto draudimo ar pratęstų garantijų produktai pasižymi skirtingais rizikos profiliais, tačiau standartinis metodas tam tikrais atvejais juos vertina kaip vieną segmentą. Taip pat skiriasi ekonominiai ciklai, infliacijos tendencijos, stichinių reiškinių pasiskirstymas bei žalų raida Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Dalinis vidaus modelis leidžia šiuos skirtumus įvertinti gerokai detaliau, todėl bendrovė gali tiksliau suprasti savo individualų rizikos profilį ir priimti labiau pagrįstus sprendimus.
Rizikų valdymas – ne formalumas, o strateginis įrankis
Pasak F. Nagode, dalinio vidaus kapitalo modelis tampa savotišku organizacijos „navigacijos įrankiu“, padedančiu geriau pasirengti ne tik tam, kas greičiausiai įvyks, bet ir tam, kas gali nutikti blogiausiu atveju.
Jis naudojamas vertinant perdraudimo programas, planuojant verslo plėtrą, modeliuojant įvairius ateities scenarijus bei analizuojant skirtingų sprendimų poveikį kapitalo poreikiui ir rizikos profiliui.
Vienas svarbiausių dalinio vidaus kapitalo modelio privalumų – galimybė ne tik modeliuoti skirtingus scenarijus, bet ir kiekybiškai įvertinti jų tikimybes bei galimą poveikį pagrindiniams verslo rodikliams. Tai leidžia greitai palyginti alternatyvas ir geriau suprasti galimų sprendimų pasekmes.
Atsparumas prasideda nuo rizikų supratimo
Vis dažniau kalbant apie rizikų raštingumą ir organizacijų pasirengimą krizėms, bendrovė pabrėžia, kad verslo atsparumas nėra vien reakcija į netikėtus įvykius. Jis kuriamas nuosekliai – investuojant į gebėjimą suprasti rizikas, modeliuoti ateities scenarijus ir priimti sprendimus remiantis duomenimis.
„Rizikos valdymą vertiname ne kaip formalų reguliacinių reikalavimų vykdymą, o kaip vieną svarbiausių kokybiško verslo valdymo priemonių. Jis padeda geriau suprasti neapibrėžtumą, priimti labiau pagrįstus sprendimus ir kurti ilgalaikę vertę klientams ir partneriams. Siekiame ne tik auginti verslą, bet ir stiprinti jo tvarumą bei atsparumą, todėl kartu su veiklos apimtimis nuosekliai plečiame ir savo gebėjimus profesionaliai valdyti vis sudėtingesnes rizikas“, – sako „Compensa Vienna Insurance Group“ valdybos narys ir finansų direktorius.
Dalinis vidaus kapitalo modelis tampa svarbia bendrovės strategijos dalimi, leidžiančia ne tik tiksliau įvertinti dabartines rizikas, bet ir geriau pasirengti ateities iššūkiams.
Savitarna
.png)
