Bankrotas šeštoje klasėje? Kodėl vaikams verta leisti klysti su pinigais

Šiemet gimnaziją baigęs Mantas Petryla investuoti pradėjo dar devintoje klasėje. Pirmiausia investavo į kriptovaliutas, greitai patyrė  tai, ko iš ekonomikos vadovėlio  išmokti sunku – nuostolius ir būtinybę keisti savo sprendimus. Tiesa, susidomėti investavimu jį paskatino ne pamokos mokykloje.

„Mąsčiau taip: gyvenimas yra labai ilgas ir man reikia pradėti rūpintis savo ateitimi dabar“, – „Compensa“ kuriamoje tinklalaidėje „Daugiau nei finansai“ kalbėjo jaunasis investuotojas M. Petryla.

Didžiąją dalį investavimo žinių Mantas įgijo savarankiškai – internete ir bendraudamas su investavimu besidominčiais žmonėmis.

Mokykloje pasigenda praktikos

M. Petrylos akimis, mokykla bando išugdyti finansiškai raštingus abiturientus, tačiau ekonomikos pamokose per daug dėmesio tenka teorijai, o praktikos trūksta.

Jo manymu, mokiniams būtų naudinga praktiškai išbandyti finansinius sprendimus – pavyzdžiui, valdyti virtualią pinigų sumą, investuoti ir stebėti savo pasirinkimų rezultatus.

Pačiam Mantui tokia praktika prasidėjo nuo investavimo į kriptovaliutas ir pirmųjų nuostolių.

„Pradžioje buvo šiokio tokio minuso ir teko iš to mokytis, kurti naujas strategijas, atrasti kitus portfelius, kurie galbūt neturi tokios didelės grąžos, bet yra stabilesni“, – pasakoja jis.

Būtent galimybę moksleiviams patiems priimti sprendimus, pamatyti jų rezultatus ir prireikus keisti kryptį Andželika Rusteikienė, nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) direktorė, vadina viena svarbiausių finansinio ugdymo dalių. LJA mokyklose įgyvendina finansinio raštingumo ir verslumo programas, kuriose mokiniai, be kita ko, kuria pirmuosius mokomuosius verslus ir praktiškai išbando jų valdymą.

Šaltibarščių žvakės ir būsimos technologijų įmonės

Per vienerius mokslo metus Lietuvoje mokiniai sukūrė daugiau nei 1000 mokomųjų bendrovių, o jų kuriamų produktų spektras – nuo žvakių iki technologinių sprendimų.

Vienas A. Rusteikienei įstrigusių pavyzdžių – šaltibarščius savo išvaizda primenančios žvakės.

„Atrodė, kokių dar žvakių gali būti? Kai atvežė šaltibarščius stiklainėlyje kaip žvakę, pagalvojau – fantastika“, – prisimena LJA direktorė.

Moksleiviams ji pataria pirmiausia ieškoti to, nuo ko „dega akys“, tačiau nepamiršti ir ateities sričių – dirbtinio intelekto, technologijų bei inžinerijos. Pastaroji reikalauja daugiau kantrybės ir gilesnių žinių, bet, pasak A. Rusteikienės, tokie sprendimai ilgainiui gali kurti didesnę vertę ir juos sunkiau nukopijuoti.

LJA tyrimai rodo, kad per dešimt metų iki 15 proc. jaunų žmonių, baigusių mokomąją mokinių bendrovę, vėliau steigia savo verslus, socialinius verslus ar ne pelno siekiančias organizacijas.

Tačiau ankstyvas verslumo ugdymas svarbus ne vien dėl galimybės užauginti būsimą verslininką. Ne mažiau reikšminga išmokti sugalvoti idėją, patikrinti, ar ji kam nors reikalinga, prisiimti atsakomybę ir nepalūžti, jeigu pirmasis bandymas nepasiseka.

Bankrutavo šeštoje klasėje? Galbūt tai gera žinia

Suaugusiajam bankrotas skamba grėsmingai, tačiau mokyklinis nepasisekęs verslas gali būti vertinga pamoka: klaidos kaina dar nedidelė, o išsiaiškinus, kodėl produktas rinkai nebuvo reikalingas, galima bandyti dar kartą.

„Įsivaizduokite, kiek turite bandymų – šeštoje, septintoje, aštuntoje, devintoje, dešimtoje, vienuoliktoje, dvyliktoje klasėje. Kiek galite bandyti, kiek galite klysti“, – sako A. Rusteikienė.

Problema, jos teigimu, yra ta, kad ir mokykloje, ir šeimoje vaiką neretai mokome visai priešingo dalyko – neklysti. Dvylika metų mokykloje jis daugiausia susiduria su užduotimis, kuriose atsakymas yra teisingas arba neteisingas, todėl atsparumas klaidoms gali likti menkas. Perfekcionistui vaikui  nesėkmė kartais gali atrodyti  kone katastrofa.

Tėvų užduotis, pasak LJA vadovės, nėra apsaugoti nuo kiekvieno prasto sprendimo. Daug naudingiau padėti jį aptarti: kas ir kodėl nepavyko, ką kitą kartą galima padaryti kitaip.

Kartu svarbu pastebėti ne tik klaidas, bet ir gerus vaiko sprendimus – suaugusieji, anot A. Rusteikienės, neretai pirmąsias pamato gerokai greičiau.

Apie pinigus pradedame kalbėti per vėlai

Dar viena dažna klaida – manyti, kad mažam vaikui finansai per sudėtingi.

A. Rusteikienės teigimu, finansinio elgesio pagrindai gali būti formuojami labai anksti, vaikui tiesiog dalyvaujant kasdieniame šeimos gyvenime. Pradėti galima nuo elementaraus klausimo: „noriu“ ar „reikia“?

Vėliau natūraliai įsiterpia  pokalbiai apie pajamas, išlaidas, taupymą ir pinigų vertę. Nebūtina rengti atskiros finansinio raštingumo pamokos – daug svarbiau leisti vaikui girdėti ir suprasti realius šeimos sprendimus.

„Pirmas žingsnis – sugriauti mitą savo galvoje, kad tema apie pinigus ir verslą yra tabu ir kad reikia palaukti, kol vaikai užaugs, nes jie dar nepasiruošę“, – sako A. Rusteikienė.

Savo dukrą ji įtraukia į pokalbius apie maisto, būrelių, drabužių ar kelionių kainas, o artėjant dešimtajam gimtadieniui šeimoje pradėta kalbėtis ir apie investavimą. Taip vaikas pamažu supranta ne tik tai, kad daiktai kainuoja, bet ir kad šeima nuolat renkasi, kam pinigus skirti.

M. Petrylos patarimas tėvams panašus – apie pinigus šeimoje kalbėti atvirai.

„Pagrindinis patarimas tėvams yra kalbėti atvirai šeimoje apie investavimą, savo portfelį, savo veiklą su pinigais“, – sako jis.

Manto  nuomone, vaikui svarbu suprasti pinigų vertę ir išmokti atskirti būtinąsias išlaidas nuo nebūtinųjų.

A. Rusteikienė ragina šeimoje palaikyti ir skaitymo įprotį – gebėjimas susikaupti ir gilintis, jos manymu, svarbus mokantis priimti finansinius sprendimus. Tačiau ir čia galioja tas pats principas: jeigu tam tikro elgesio tikimės iš vaiko, pirmiausia jį turime rodyti patys.

Finansinis raštingumas prasideda ne nuo sudėtingų investicinių terminų ar pirmosios algos, o nuo situacijų, kai vaikui leidžiama rinktis, kam išleisti pinigus, dalį sutaupyti ir kartais suklysti. Būtent nuo tokių patirčių gali prasidėti kelias į pirmąją investiciją, savarankiškesnius finansinius sprendimus ar net nuosavą verslą.

Visą tinklalaidės „Daugiau nei finansai“ epizodą galite peržiūrėti žemiau esančiame vaizdo įraše.