A. Avulis: NT rinkos augimą kaitins ne antra pensijų pakopa, o investicijos į gynybą

Praėjusiais metais sostinės pirminėje rinkoje nekilnojamojo turto (NT) parduota už 1 milijardą eurų. Šiemet, įsigaliojus antros pensijų pakopos reformai, o metų viduryje – mažesniam pradiniam įnašui pirmajam būstui, ekspertai kone vieningai sutarė: NT rinkos laukia ypač sėkmingi metai. Ar tikrai antros pensijų pakopos pinigų įtaka ir pradinio įnašo kartelės sumažinimas nėra pervertinami, ir ar 2005-aisiais fiksuotas 9 proc. NT kainų augimas gali kartotis ateityje?

NT rinka – nuo ko priklausys aktyvumas?

Ekonomistas Marius Dubnikovas svarstė, jog į vieną svarbiausių kiekvieno žmogaus investicijų – NT – galėtų būti nukreiptas kone milijardas iš antros pensijų pakopos atsiimtų lėšų: pradiniam įnašui, esamos būsto paskolos likučiui padengti, žemės sklypui ar automobilio stovėjimo vietai įsigyti. Dalis gyventojų lėšas skirs būsto remontui ar buitinės technikos atnaujinimui.

Kaip paaiškino A. Avulis, 2025-aisiais NT rinkos atsigavimas buvo netikėtas ir plėtotojams, ir pirkėjams – tokio aktyvumo neprognozavo niekas. Ar toks pat augimo tempas galėtų išlikti ir 2026 metais? „Manau, kad dalis rinkos jau išsikvėpė, todėl potencialo augti tiek, kiek rinka augo praėjusiais metais neliko. Iš antros pensijų pakopos atsiimti pinigai – reikšminga suma, bet vidutiniškai vienam žmogui tenkanti dalis nėra didelė. Pradinio įnašo sumažinimas iki 10 proc. buvo reikalingas prieš porą metų. Dabar šis pokytis turės įtakos NT rinkos aktyvumui, bet ne tokią didelę, kaip įsivaizduojama“, – komentavo bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Anot pašnekovo, veiksnys, kuris išties gali turėti reikšmingos įtakos NT rinkai – rekordinės investicijos į gynybos infrastruktūrą. Statybų įmonės ateinančius porą metų savo pajėgumus nukreips būtent į šiuos projektus. Darbo jėgos stygius bei ribotos medžiagų ar konstrukcijų tiekimo galimybės galiausiai atsilieps būsto kainoms.

„Daugiabučiams statyti reikia gelžbetoninių elementų, kuriuos mums žadama pagaminti tik šių metų ketvirtąjį ketvirtį, mat tų pačių gaminių reikia ir įgyvendinamiems gynybos projektams. Jei anksčiau projektą įgyvendindavome per 18 mėnesių, manau, kad grafiką teks koreguoti – jį užbaigsime per 24 mėnesius“, – kalbėjo A. Avulis.

Pirkti ar nuomotis?

Vienas aktualiausių klausimų daugeliui žmonių – kada geriausia pirkti būstą. „Lietuviai – pakankamai racionalūs, todėl labai greitai suskaičiuoja, kiek jiems kainuotų būsto nuoma ir kiek – paskolos įmokos. Kol kas rezultatas naudingesnis perkantiems būstą, tačiau jei Europos Centrinis Bankas nuspręstų padidinti palūkanų normą, šie pokyčiai jau galėtų turėti įtakos apsisprendimui, ką daryti toliau“, – „Compensa Life“ tinklalaidėje „Daugiau nei finansai“ teigė A. Avulis.

Vertinant būstą ne tik kaip gyvenamąją vietą, bet ir kaip investiciją, jis dažnai lyginamas su kitomis ilgalaikėmis investavimo formomis ir jų grąžomis. „Compensa Life“ ekspertai primena, jog siekiantys ilgalaikių finansinių tikslų gali investuoti į valstybines obligacijas, obligacijų fondus, taupymo lakštus, įmonių akcijas ir obligacijas, investicinį gyvybės draudimą ar rinktis kitus žinomis investicinius įrankius. 

Iš tiesų, būsto nuomos grąža šiuo metu nėra labai aukšta – siekia apie 4 proc., tačiau šios investicijos patrauklumui daugiausia įtakos turi sparčiai auganti turto vertė – vien per pastaruosius metus ji didėjo beveik 10 proc. 

M. Dubnikovas priminė „Eurostat“ paskelbtą apžvalgą, kurioje lyginami 2010 ir 2025 metai: per 15 metų Lietuva yra trečia valstybė Europos Sąjungoje po Vengrijos ir Estijos pagal nekilnojamojo turto brangimą, kuris viršija 200 procentų.

„Prieš dešimtmetį NT projekte Žvėryne būsto kainos siekė 2 tūkst. eurų už kv. m, o šiuo metu butai čia parduodami jau po 4–5 tūkst. eurų. Toks vertės kilimas didina NT patrauklumą ir norą lėšas įdarbinti būtent šioje rinkoje. Kita vertus, netikiu, kad taip bus visada“, – sakė A. Avulis.

Ar NT lietuviams vis dar įperkamas?

A. Avulis tinklalaidėje „Daugiau nei finansai“ skaičiavo, jog šiuo metu vidutinė būsto kaina su daline apdaila sostinėje siekia 3 800 eurų už kv. m. Apdailos darbams gali prireikti dar 600–700 eurų už kv. m. Vakarų Europoje būsto kainos svyruoja tarp 4–5 tūkst. eurų už kv. m, tačiau jau su visa apdaila.

„Europoje, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Italijoje, NT kainos lietuviams atrodo gana patrauklios. Tuo tarpu Londone, uždirbant vidutinį atlyginimą, netoli centro nusipirkti buto neįmanoma. Ar gali būti, jog ir Vilniuje vidutines pajamas gaunantis žmogus nebegalės įpirkti būsto?“ – svarstė ekonomistas M. Dubnikovas.

„Kol atlyginimai auga, tol atrodo, kad pas mus viskas gerai, bet, augimui sustojus, būsto įperkamumas pradės mažėti. Manau, jog šį reiškinį stebėsime ir šiais metais. Tuomet klausimas – pirkti ar vis tik nuomotis būstą – taps dar aktualesnis“, – apibendrino A. Avulis. 

Visą laidą galite žiūrėti čia