Technologijos keičia ir eismo taisykles, ir tradicijas

2021. 11. 24


Technologijos keičia ir eismo taisykles, ir tradicijas

Šiuolaikinių automobilių neįsivaizduojame be tokių technologijų kaip parkavimo, aklosios zonos ar kritulių jutikliai, eismo juostos palaikymo sistema, automatinis parkavimas. Tačiau inovacijos žengia dar toliau – Lietuvoje šiuo metu testuojamas pirmasis per nuotolį valdomas automobilis, o pasaulio gatvėse važinėja ir dirbtinio intelekto valdomi automobiliai. 

Kuo skiriasi per nuotolį ir dirbtinio intelekto valdomi automobiliai, kaip šios technologijos keičia eismo tradicijas ir kokių iššūkių kyla, pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros profesorius doc. dr. Vidas Žuraulis ir Linas Laugalis, „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos valdymo departamento vadovas. 

Technologijų skirtumai

Pasak ekspertų, pirmiausia svarbu suprasti, kuo skiriasi šios dvi technologijos. Per nuotolį valdomus automobilius iš bet kurio pasaulio krašto gali vairuoti operatorius, kuris naudodamasis automobilyje esančiomis kameromis stebi eismą ir yra visiškai atsakingas už atliekamus manevrus. Dirbtinio intelekto valdomas automobilis, arba kitaip savivaldis, bepilotis automobilis, veikia pagal iš anksto nustatytus algoritmus ir važiuoja gatvėmis be jokio žmogaus įsikišimo.

„Per nuotolį valdomas automobilis yra tarpinis žingsnis iki kol pereisime prie visiškai dirbtinio intelekto valdomo automobilio. Pirmiausia per nuotolį valdomus automobilius veikiausiai pasitelks automobilių dalijimosi, taksi, viešojo transporto paslaugas teikiančios bendrovės. Šios technologijos keis mums įprastas taisykles ir judumo tradicijas – eismo dalyviai turės vieni prie kitų prisitaikyti. Na o sukaupus pakankamai informacijos iškart po to seks dirbtinio intelekto valdomų automobilių proveržis“, – sako doc. dr. V. Žuraulis.

Nors technologijos sparčiai vystosi, reikia visapusiškai įvertinti jų daromą įtaką saugumui, keliamas rizikas ir galimus draudiminius atvejus. „Patirtis rodo, kad technologijos diegiamos taip, kad padidintų saugumą keliuose. Draudimo rizikos vertinamos pagal patirtį, todėl būtent naujosioms technologijoms yra svarbus testavimas ir saugumo įvertinimas. Kita vertus, jau dabar matomi taip valdomų transporto priemonių pranašumai – pilnai kompiuterizuotos sistemos leis išvengti žmogiškųjų klaidų“, – teigia L. Laugalis.

Naujųjų transporto priemonių saugumas

Tokių transporto priemonių saugumas gali būti vertinamas dvejopai. „Viena vertus, modernios kameros vairuotojui, esančiam per nuotolį, perteikia platesnį vaizdą, negu kad mato įprastai sėdintis vairuotojas. Tačiau reikia nepamiršti, kad toks vairuotojas nebūtinai žino visas „nerašytas“ vairuotojų taisykles, pavyzdžiui, akių kontaktas vienas kitą praleidžiant ar padėkojant“, – įžvalgomis dalijasi L. Laugalis.

Doc. dr. V. Žuraulis atkreipia dėmesį, jog nuotoliniu būdu vairuodamas automobilį operatorius privalės labiau susitelkti į stebimą kamerų perduotą vaizdą. Šiuo atveju pašaliniai dėmesio dirgikliai kaip mobilusis telefonas privalo būti eliminuoti iš operatoriaus darbinės aplinkos. Be to, jo dėmesio neblaškys keleiviai, todėl galima manyti, jog vairavimui jis susikoncetruos labiau ir kai kuriose situacijose tai taps pranašumu. 

Pasak profesoriaus, žmogiški dalyvavimo eisme aspektai yra viena svarbiausių kliūčių sparčiam savivaldžio transporto vystymui: „Dirbtiniam intelektui dalyvaujant eisme, kuriame veikia žmogiškieji faktoriai ir perspėjamieji signalai, tokie kaip pamirksėjimai žibintais, pristabdymas suteikiant vietos persirikiavimui, užleidimas kai tai pagal taisykles nėra privaloma ir kiti žmogaus elgsena paremti veiksmai, bus sunku įvertinti kylančias grėsmes. Siekiant užtikrinti, jog šiomis transporto priemonėmis būtų galima važiuoti saugiai, teks eliminuoti žmogiškąjį faktorių ir vadovautis griežtai apibrėžtomis taisyklėmis, kurias lengviau perkelti į kompiuterinius algoritmus.“

Kaip pažymi draudimo atstovas L. Laugalis, daugiausiai eismo įvykiai yra susiję būtent su žmogiškuoju faktoriu, o iki šiol diegtos saugumo technologijos buvo skirtos pagerinti šią situaciją. Pavyzdžiui, adaptyvioji kruizo kontrolė stebi atstumą iki priekyje esančių automobilių, gali prisitaikyti, pagal jų greitį, išlaikyti saugų atstumą.

Kas prisiims tokių automobilių draudimo rizikas? 

Bepiločiams ir per nuotolį valdomiems automobiliams svarbus ne tik transporto sistemos pritaikymas, bet ir poreikis juos apdrausti. „Compensa Vienna Insurance Group“ apdraudė pirmąjį per nuotolį valdomą automobilį Lietuvoje, kurį pristatė ir šiuo metu testuoja „CityBee“, trumpalaikės automobilių nuomos paslaugą siūlanti bendrovė. Draudimo atstovas teigia, kad palyginus įprastą ir per nuotolį valdomą automobilį, esminių skirtumų draudimo prasme nėra  –  pasiūlymas buvo pateiktas atsižvelgiant į planuojamą naudojimo intensyvumą, teritoriją, naudojamas saugumo priemones. 

Tačiau, pasak L. Laugalio, tolimesnės draudimo galimybės priklausys ir nuo to, koks bus teisinis tokių automobilių reglamentavimas, nustatant ar atskiriant rizikos dalyvių atsakomybes, kurias pasidalins automobilio gamintojas, programuotojas, savininkas, infrastruktūros savininkas, operatorius.

L. Laugalio teigimu, taip pat dar reikia įvertinti, kaip tokiems automobiliams pavyks integruotis į eismą: „Kad galėtume vertinti automobilių naudojimo rizikas, reikės realaus jų naudojimo tikrame gyvenime, o ne tik testinėje aplinkoje. Tada ir pamatysime, kokios yra papildomos, ir dar nenumatytos rizikos.“

Šiuo metu vis dar svarstoma, ar naujieji automobiliai bus lygiaverčiai eismo dalyviai, ar turės savo atskirus kelius ir veikimo zonas, kaip šiems automobiliams veiks Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) reguliavimas. 

Pasirinkite patogiausią paslaugos įsigijimo būdą
Vienas numeris
visiems klausimams
Išsiųskite užklausą -
susisieksime
Compensa
aptarnavimo padaliniai