Rudenį taip pat galime sulaukti audrų: kaip joms pasiruošti?

2023. 09. 07


Vasara negailėjo ekstremalių klimato reiškinių, pridariusių milžiniškų nuostolių, visgi ruduo taip pat gali atnešti audrų. Meteorologai pastebi, kad ekstremalūs gamtos reiškiniai stiprėja visais metų laikais, o per šią vasarą patirtos orų anomalijos gali tapti tik dar dažnesnės ir stipresnės. Stiprėjančias stichijas nebyliai „liudija“ ir gyventojų bei verslų patiriama turto žala – ji tampa vis didesnė, tad, siekiant išvengti nuostolių, būtina kur kas atidžiau atsižvelgti į savo turto saugumą.

Ruduo – su savais išbandymais

Šių metų vasara pasižymėjo ekstremaliais gamtos reiškiniais. Vasaros pradžią paženklino stichinė sausra, atnešusi nuostolių ūkininkams, o pabaigą – audros, stiprios liūtys ir kruša, niokojusios pastatų fasadus, stogus, apgadinusios automobilius ir kitą turtą. Nors, anot meteorologo Gyčio Valaikos, dažniausiai vasariškų audrų sezonas baigiasi kartu su šiltuoju sezonu, ruduo taip pat gali nemaloniai nustebinti. Anot G. Valaikos, antroji rudens pusė su savimi taip pat gali atnešti vėjuotus, audringus orus.

„Tiksliai prognozuoti, koks bus visas ruduo, sudėtinga – prognozės gana dažnai keičiasi. Tačiau šiuo metu numatoma, kad rudens pradžia bus šiltesnė už daugiametį vidurkį. Tiesa, kaip ir dažnai būna, antroje rudens pusėje – spalio gale, lapkričio mėnesiais – gali pasitaikyti rudeniškų audrų. Šiemet Atlanto vandenyno vanduo yra šiltesnis nei įprasta, tad, tikėtina, dėl šios priežasties gali formuotis daugiau žemo slėgio sūkurių, galime sulaukti stiprių vėjų“, – pasakoja G. Valaika.

Anot meteorologo, nors šios vasaros orai dažną nustebino, prie tokių nenuspėjamų ir ekstremalių gamtos reiškinių teks visiems prisitaikyti – jie tik dažnės ir gali pasitaikyti visais sezonais.

„Gamtos stichijų visada pasitaiko, o šiais laikais dėl klimato kaitos vieni orų reiškiniai dažnėja, kiti – intensyvėja. Pavyzdžiui, tokia liūtis, kokia šią vasarą buvo Klaipėdoje, kyla kasmet, todėl prie tokių reiškinių, kai apsemiamos gatvės, teks priprasti, o ne jais stebėtis. Taip pat ir dėl vasaros tropinių naktų – jų dažnėja ir dažnės. Iki 90-ųjų tokie reiškiniai apskritai buvo retenybė, o dabar, tiesą sakant, stebintų, jei Lietuvoje per vasarą nebūtų nė vienos tropinės nakties. Ruduo taip pat dažnai atsineša savus reiškinius – stiprius vėjus, kurie būna vis intensyvesni“, – pasakoja meteorologas.

Nuostoliai – ženkliai didesni

Tai, kad gamtos reiškiniai tapo kur kas stipresni, jau pastebėjo ir gyventojai bei verslas. Kaip pastebi Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas, po stiprių šios vasaros audrų nemaža dalis žmonių suskubo apdrausti savo turtą. „Šiais metais pastebėjome, kad audrų padaryta vidutinė žala ženkliai šoktelėjo – ji išaugo kone triskart ir pasiekė vidutiniškai 2000 eurų. Gyventojai patiria didesnius nuostolius, kuriuos padengti ne visuomet yra išteklių. Draudimas tokiu atveju tampa savotišku saugumo garantu, kurį vis daugiau žmonių įvertina, nes tokie gamtos reiškiniai vis pasikartoja“, – sako pašnekovas. 

M. Balinskas priduria, kad, nors vasarą ekstremalūs gamtos reiškiniai yra įprasti ir kasmet atneša nemažai žalos, šiemet buvo užregistruota niekad anksčiau nefiksuotų nuostolių. „Kone kasmet didelio vėjo arba krušos yra apgadinami pastatų stogai, užliejami rūsiai bei nukenčia buitinė technika ir namų įranga dėl žaibo iškrovų, tačiau šių metų audra padarė anksčiau nefiksuotų nuostolių. Stogai, saulės elektrinės krušos buvo pažeistos nepataisomai“, – dalijasi pašnekovas.

Meteorologas G. Valaika priduria, kad taip stipriai sugadinto turto priežasčių toli ieškoti nereikia. Anot specialisto, šį šiltąjį sezoną meteorologai fiksavo neįprastai stiprius gamtos reiškinius, o vienas jų buvo šią vasarą per Lietuvą nukeliavusi kruša.

„Kruša yra normalus vasaros reiškinys, tačiau šių metų atvejis buvo unikalus tuo, kad kruša apėmė rekordinį plotą, o ledukų skersmuo siekė net iki 9 centimetrų. Tiesa, tai nėra Lietuvos rekordas – toks buvo užfiksuotas 1995 m. liepą Vištytyje, tuomet buvo užfiksuota iki 12 centimetrų kruša. Bet kokiu atveju, šių metų kruša tikrai gali būti įrašyta bent jau į stipriausiųjų trejetuką“, – sako jis.

Reikia pasiruošti

Vis dėlto G. Valaika atkreipia dėmesį, kad prie pastaraisiais metais vis dažnėjančių ir intensyvėjančių klimato ekstremalumų teks prisiderinti ne tik apsišarvuojant kantrybe, o siekiant apsaugoti savo turtą. 

„Kaip ir minėjau, tokie gamtos reiškiniai, kaip tropinės naktys, audros, katastrofinės liūtys, kai per labai trumpą laiką iškrenta didžiulis kiekis kritulių, dažnėja ir, tikėtina, toliau dažnės. Teks prisitaikyti prie minties, kad gatvės dažniau gali būti apsemtos, todėl reikėtų pagalvoti apie tam tikrus inžinerinius pakeitimus, pritaikyti vamzdynus, būtinai įsirengti žaibolaidį, jei tokio nėra, pasirūpinti turto draudimu, įsitikinti, kad kieme nėra senų, neprižiūrėtų medžių ar nesaugių statinių, kurie gali padaryti žalos turtui, ir t.t. Stiprių stichijų akivaizdoje papildomi pakeitimai, turto apsaugos tampa būtinomis“, – sako specialistas. 

Nors dažnai dėl stiprėjančių gamtos reiškinių, kurie padaro didelės žalos turtui, kaltė verčiama tik klimato kaitai, G. Valaika tikina, kad kardinalios orų permainos yra sąlygotos daugelio veiksnių, tad kaltinti vien besikeičiantį klimatą negalima. „Tai, kad reiškinys yra klimato kaitos padarinys, sakome tuomet, kai šis yra labai retas, labai ekstremalus. Taip, pastaroji kruša jau galėjo būti klimato kaitos padarinys, tačiau kasmet aplankančios stiprios liūtys – nebūtinai. Bet reikia pripažinti, kad net ir įprasti reiškiniai tampa itin intensyvūs ir dažni, todėl teks prie to prisitaikyti“, – teigia meteorologas.

Pasirinkite patogiausią paslaugos įsigijimo būdą
Pirkite
internetu
Išsiųskite užklausą -
susisieksime
Compensa
aptarnavimo padaliniai
Vienas numeris
visiems klausimams