Žmonės dažnai klysta galvodami, kad tvarus gali būti tik naujas būstas arba kad tokio būsto įrengimas išskirtinai brangus. Tvaraus būsto architektė Guoda Bardauskaitė dalijasi, kad, daug investicijų reikalauja ne tvarumas, o mūsų poreikiai komfortui. Iš vietinio molio ir šiaudų suręsta kelių kvadratinių metrų trobelė, ko gero, būtų vienas tvaresnių būstų, kokiame įmanoma gyventi, tačiau retas pasirinktų tokią perspektyvą. Kokius pasirinktus tvaraus būsto sprendimus svarbu apsaugoti nuo galimų rizikų dalijasi Julija Judickienė, „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė.
Mitas: įrengti tvarų būstą sudėtinga
G. Bardauskaitė, „Šilta šiaurė“ architektė, sako, kad tvarus būstas turėtų atitikti keletą svarbiausių kriterijų: „Pirmas, kad statant naudojamos maksimaliai ekologiškos, atsinaujinančios, aplinkos neteršiančios medžiagos. Antras, kad būstui eksploatuoti nereikia daug energijos, o ta, kuri sunaudojama, gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Ir trečias, dažnai pamirštamas, būstas neturi būti perteklinis. Svarbu būstą suplanuoti taip, kad jis efektyviai tenkintų šeimos poreikius, ir jo plotas galėtų būti įvairiai perpanaudojamas tiems poreikiams besikeičiant.“
Architektė dalijasi, kad žmonės, susidomėję aplinkai draugiškesnio būsto įrengimu, tvarumą kelia kaip vieną iš svarbiausių sąlygų. Tokiu atveju svarbu kompleksiškai žiūrėti į būsto įrengimą: naudoti ekologiškas medžiagas, perpanaudoti jau turimus daiktus, atkreipti dėmesį į išorinių atitvarų apšiltinimą, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir efektyvią šildymo sistemą.
„Pastebime, kad žmonės tvarių sprendimų ieško ne tik dėl draugiškumo aplinkai, bet ir dėl susiklosčiusios situacijos – išaugusių elektros ir dujų kainų. Tai lėmė, kad individualių namų savininkai įsirengia saulės elektrines, dažnai viršijančias 10kW arba papildo jau esamas naujais moduliais. Toks elektros ūkio organizavimas rodo, kad elektros poreikis auga, nes namuose yra daug prietaisų, kuriems reikalinga elektros energija, pavyzdžiui, šilumos siurbliai ar elektromobilių įkrovimo stotelės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kuo daugiau įrenginių namuose, tuo svarbiau juos apsaugoti nuo galimų rizikų – įvairių gedimų ar sunaikinimų“, – komentuoja J. Judickienė.
Mitas: tvarus būstas – brangus būstas
Norint įrengti tvarų būstą, reikia ne tiek didelių investicijų, kiek kantrybės ir užsispyrimo. „Deja, statybų procesai pagal nutylėjimą Lietuvoje vis dar vyksta ne itin tvariai, ne visi projektuotojai ir statytojai turi reikiamas žinias bei motyvaciją keisti įpročius. Tai turbūt yra didžiausias iššūkis, siekiant pasistatyti tvarų būstą“, – teigia G. Bardauskaitė.
Pasak architektės, bet kokio būsto kaina priklauso nuo mūsų pačių poreikių: „Esame pripratę prie erdvės, reguliuojamo mikroklimato, elektros, vandentiekio ir kitų patogumų. Taigi, daugiausiai kainuoja mūsų komfortas, o jei norime tai sukurti naudojant tik tvarias medžiagas, pritaikant naujausias technologijas, atitikti A++ energetinę klasę, tada investicijos gali padidėti. Apskritai vertinant, tvarumo sąvoka gali būti įvairiai interpretuojama, bet teigti, jog tvarus būstas savaime reikalauja daug investicijų būtų neteisinga – viskas priklauso nuo mūsų pasirinkimų.“
J. Judickienė pažymi, kad įrengiant tvarų būstą, svarbu toliaregiškai vertinti situaciją. Jeigu namas apšildomas šiuolaikiškomis sistemomis oras–oras ar oras–vanduo, o elektrą generuoja ant stogo pastatyta saulės elektrinė, tai vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, lėšos bus sutaupytos ir investicijos veikiausiai atsipirks. Atsižvelgiant į gyventojų elgsenos pokyčius, šiuo metu taikomas savarankiškas Žaliųjų įrenginių draudimas, kurio metu galima apdrausti saulės elektrinę, šilumos siurblį, elektromobilių įkrovimo stotelę atskirai, nepriklausomai nuo pagrindinių pastatų draudimo. Aktualu ir tai, kad draudimas kompensuoja nuostolius už elektros pirkimo išlaidas, jeigu dėl saulės elektrinės gedimo, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu, nebuvo pagaminta elektros energija.
Mitas: tvarus būstas – tik naujas
Tvarumas neatsiejamas nuo perpanaudojimo, dėl to įsitikinusi G. Bardauskaitė: „Pastatų griovimas ir naujų statymas – daug energijos ir medžiagų reikalaujantis bei atliekas generuojantis procesas, tad kai yra galimybė panaudoti seną, tuo daugiau tvarumo „taškų“ surenkame. Tačiau visada svarbu pasitikrinti, kiek efektyvu tai daryti, nes dažnai paaiškėja, kad rąstinė trobelė jau sudūlėjusi ir stovi beveik be pamatų. Tokiu atveju visais požiūriais efektyviau ir pigiau statyti naują būstą, nei bandyti atkurti iš keleto išlikusių sveikų rąstų, o senas detales išradingai pritaikyti, pavyzdžiui, gaminant vidaus ar lauko baldus.“
Jau turintiems būstą, nebūtina statyti naujo, kad jis būtų tvarus – galima esamą paversti draugiškesniu aplinkai. Vienas iš tvarus būsto bruožų yra atsinaujinančių išteklių naudojimas, todėl, anot J. Judickienė, vien saulės energijos įdarbinimas jau leidžia gyventi tvariau. Saulės elektrinės pakeičia iškastinį kurą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei anglies dioksido emisijas. Tai ekonomiškai efektyvu dėl atsinaujinančių šaltinių ir žaliosios energijos, jos turi ilgą eksploatavimo laiką, dažniausiai daugiau nei 30 metų, nereikia specialios priežiūros.
Architektė primena, kad, siekiant tvaresnio būsto, taip pat galima atnaujinti interjero elementus: neskubėti mesti daiktų vien dėl pasikeitusios mados, leisti jiems tarnauti kuo ilgiau, atrandant būdų, kaip juos atnaujinti generuojant kuo mažiau šiukšlių. O renkantis naujus daiktus, atkreipti dėmesį į natūralumą, ilgaamžiškumą ir nesenstantį dizainą, kas užtikrins, kad baldas po poros metų neatsidurs konteineryje.
Savitarna
A member of 
Main-Shareholder of 