L. Laugalis. Infliacija antrąkart verčia didinti NT draudžiamąsias sumas

L. Laugalis. Infliacija antrąkart verčia didinti NT draudžiamąsias sumas 

Linas Laugalis, „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas

Birželį metinė infliacija Lietuvoje pasiekė 20,5 proc., kartu augant ir statybų vertėms, dar daugiau aktualumo įgauna nevisiško draudimo rizika. Pastaroji labiausiai liečia verslus, nors su ja gali susidurti ir gyventojai. Sudarydamos ir pratęsdamos nekilnojamojo turto (NT) sutartis, tiek bendrovės, tiek gyventojai šiuo metu turėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus, kad vėliau finansiškai netektų nukentėti nuo nevisiško draudimo pasekmių.

Nevisiško, arba kitaip vadinamo proporcinio, draudimo rizika kyla tais atvejais, kai draudimo sutartyse yra numatytos nepakankamos turto draudimo sumos. Verslo klientų atveju toks mechanizmas taikomas net ir, palyginus, nedidelių žalų atveju, o štai fiziniams asmenims nevisiško draudimo rizika kiltų tik tuomet, kai patirta žala viršija numatytą maksimalią draudimo sumą, dažniausiai tuomet, kai apdraustas NT visiškai sunaikinamas.

Nevisiškas draudimas reiškia, kad įvertinama drausta objekto vertė ir reali jo kaina, kuriai didelę įtaką daro infliacija. Pavyzdžiui, dabar gali nutikti taip, kad pastatas, dar prieš metus apdraustas 300 tūkst. eurų suma, šiuo metu realiai kainuotų 400 tūkst. eurų, nes statybinių medžiagų ir darbų kainos yra pastebimai išaugusios, palyginti su tomis, kurios buvo anksčiau, sudarant draudimo sutartį. Tai reiškia, kad numatytų sumų šiuo metu nebeužtektų padengti nuostoliams, nes identišką statinį šiuo metu pastatyti, o taip pat ir remontuoti, kainuoja gerokai daugiau nei tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis.

Tai yra jau antras kartas per pakankamai trumpą laikotarpį, kai nevisiško draudimo ir sutarčių peržiūrėjimo tema tampa itin aktuali.

Rudenį apie infliaciją ir jos įtaką draudimo paslaugoms kalbėjome todėl, kad buvo juntamas slopstančios pandemijos padarinių efektas – sutrūkinėjusios tiekimo grandinės ir medžiagų bei komponentų stygius sparčiai augino kainas. Dabar grįžtame prie šios temos, nes pandemijos naštą visiems dar labiau apsunkino karo ir ekonominių sankcijų padariniai – kainos dar kartą šovė į viršų, o ypač – žaliavų ir statybinių prekių.

Verslo klientams, kurie draudimo sutartis peržiūrėjo rudenį, buvo rekomenduojama draudimo sumas padidinti 15 proc. Tačiau šiuo metu tokio padidinimo jau nepakaktų, reikėtų kalbėti apie maždaug dar 15 proc. draudimo vertės kėlimą. 

Vertinant klientų norą peržiūrėti sutartis ir keisti jose numatytas sumas, akivaizdu, kad bendrovės supranta kylančias rizikas ir beveik visi verslo klientai pasirenka draudimo sumų didinimo strategiją. Vis dėlto čia galima įžvelgti riziką – draudimo sutarčių sąlygas klientai tradiciškai peržiūri tik jas pratęsdami. Besikreipiančių dėl noro anksčiau iš naujo įvertinti draudimo sumas – vienetai. Tačiau tuo pačiu metu praktikoje jau turime nevisiško draudimo atvejų.

NT draudimo liudijimus reikėtų peržiūrėti ir tiems gyventojams ar bendrovėms, kuriems draudimo sutartys pratęsiamos automatiškai. Dabar yra tas laikas, kai reikia nebijoti užduoti klausimus. Būtina įsitikinti, ar vertės buvo apskaičiuotos tinkamai ir ar jos atitinka šiandieninę tikrovę, kurioje infliacija vis dar šauna į viršų.

Prognozuoti, kaip viskas atrodys kad ir netolimoje ateityje yra sudėtinga, nes niekas nežino, kokia bus Rusijos sukelto karo Ukrainoje pabaiga. Net ir ekonomistai negali vieningai sutarti, kiek dar kils infliacija. NT draudimo atveju vienintelis kelias – pabandyti sušvelninti infliacijos poveikį ir didinti vertes. 

Vienintelis dalykas, kurį galima gana užtikrintai numatyti iš patirties – tai kainų lygis ateityje. Jis tikrai nesileis drauge su infliacija, kuri anksčiau ar vėliau ims kristi. Dabartinis ar panašus kainų lygis bus naujoji mūsų realybė, prie kurios turime visi prisitaikyti.