Iki nelaimės vienas žingsnis: ką daryti, kad mokslo metų netektų pasitikti gipse?

2021. 08. 05


Iki nelaimės vienas žingsnis: ką daryti, kad mokslo metų netektų pasitikti gipse?

Vasarą vaikai ir paaugliai skuba pasidžiaugti aktyviu laisvalaikiu, tačiau pamiršus atsargumą pasivažinėjimai paspirtukais, maudynės, pramogos ant batutų ir kiti smagūs užsiėmimai gali baigtis sunkiomis traumomis. Medikai skaičiuoja, kad traumas patyrusių pacientų skaičius šiltuoju sezonu išauga net keletą kartų. Taigi, neįvertinus kylančių pavojų, likusią vasarą ar netgi rudenį gali tekti praleisti gydantis.

Vaikai neįvertina rizikos

Vasarą pacientų, į gydymo įstaigas atvykusių dėl traumų, padaugėja maždaug 2-3 kartus. Dažniausios vaikų patiriamos traumos – įvairūs patempimai, antakio kirstinės žaizdos, sumušimai ir nubrozdinimai.

„Vaikai aktyviau leidžia laisvalaikį, daugiau laiko praleidžia lauke, tad ir traumų tikimybė didesnė. Dauguma pacientų atvyksta dėl sumušimų, nubrozdinimų, žaizdų, o dažniausiai vaikai patiria traumas pramogaudami ant batutų ar žaidimų aikštelėse, važinėdami paspirtukais, dviračiais“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos vyresnysis vaikų chirurgijos gydytojas rezidentas Benediktas Jonuška. 

Jam antrina Mindaugas Balinskas, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas: „Vaikai yra aktyvūs, nenustygstantys vietoje, nori viską išbandyti, visur būti pirmi, todėl dažnai išdykaudami neįvertina rizikos. Pavyzdžiui, turėjome atvejį, kai dešimties metų mergaitė važiuodama riedlente parkrito ir patyrė dantų traumą. Sužeidimai važinėjant riedlentėmis ir paspirtukais be apsaugų – labai dažni.“

B. Jonuška pasakoja, kad labiausiai įsiminusi istorija buvo prieš keletą metų, kai į priėmimo skyrių atvyko vaikas, kuriam tėvai leido elektriniu paspirtuku pasivažinėti po Vilniaus senamiestį: „Važiuojant ratas įstrigo tarp grindinio plytelių ir vaikas nukrito. Į traumatologinį punktą atvyko dviem nuskeltais priekiniais dantimis ir „Žalgirio klinikoje“ jau susiūtomis lūpos žaizdomis. Atlikus rentgenogramą, paaiškėjo, kad lūžo abiejų rankų dilbių kaulai, todėl teko sugipsuoti rankas.“

M. Balinskas pastebi, kad sunkesnes traumas vaikai patiria mieste – važinėdami riedlentėmis ir paspirtukais susižeidžia galvą, patiria kaulų lūžius ar net išsimuša dantis. Atostogaujančių kaime traumos dažniausiai paprastesnės – susižeidžiama pargriuvus, įsipjovus į stiklą ar besimėtančias surūdijusias geležies nuolaužas, iškritus iš medžių ar sūpynių.

Kai kurios specialistų paminėtos traumos turi ilgalaikes pasekmes, tad jas patyrus likusias vasaros atostogas gali tekti praleisti besigydant. Tiesa, dalies sužeidimų pavyktų išvengti pasirūpinus šalmais, rankų ir kelių apsaugomis, laikantis atsargumo taisyklių. Pavyzdžiui, ant nedidelių batutų vaikai turėtų šokinėti po vieną.

Paauglių traumos sunkesnės

Vaikų patiriamos traumos dažniausiai būna lengvesnės, o paauglių – sunkesnės, dažnai reikalaujančios ilgalaikio gydymo. Taip yra todėl, kad paaugliai traumas, tokias kaip raiščių plyšimai ar kaulų lūžiai, patiria užsiimdami komandiniu sportu, rizikingai elgdamiesi prie vandens telkinių ir baseinų, važinėdami miestų gatvėmis elektriniais paspirtukais.

„Paaugliai mėgsta rizikuoti norėdami pasirodyti geresniais prieš draugus, todėl ne tik atlieka rizikingus triukus važinėdami riedlentėmis ar paspirtukais, ne visuomet laikosi saugaus greičio, o kartais atsisako dėvėti šalmus, apsaugas, nes tai nemadinga, „nekieta“. Paauglių maudynės taip pat gali baigtis liūdnai, jei į vandens telkinius šokama nuo tiltelio neįvertinus gylio, nepaisant įspėjamųjų ženklų“, – sako M. Balinskas.

B. Jonuška dalijasi, kad visai neseniai teko hospitalizuoti vaiką, kuris, šokant į ežerą, trenkėsi galva į dugną. Jam buvo diagnozuotas stuburo slankstelių lūžis: „Nemažai tokių istorijų yra iš darbo priėmimo skyriuje, todėl visada vaikams ir tėvams noriu palinkėti saugaus laisvalaikio ir įspėti, kad keletas neapgalvotų sprendimų gali baigtis liūdnai.“

M. Balinskas atkreipia dėmesį, kad kartais neatsargiai pramogaudami paaugliai ne tik patys susižeidžia, tačiau sužeidžia ir kitus – dideliu greičiu važinėdami elektriniais paspirtukais ar dviračiais partrenkia pėsčiuosius, todėl patariama įvertinti saugų greitį konkrečiose situacijose, dėvėti apsaugos priemones, saugoti ne tik save, bet ir aplinkinius.

Traumos ten, kur nesitikima

Vis dėlto ne visada galima išvengti traumų net ir elgiantis apdairiai. Kartais pavojai tyko ten, kur numatyti labai sunku arba neįmanoma. Žaisdami vaikai nesėkmingai pargriūna, susižeidžia buityje, kartais netyčia sužeidžia vienas kitą. 

„Pasitaiko, kad vaikai susižeidžia netikėtomis aplinkybėmis. Viena iš tokių istorijų – žaisdamas kaime 6 metų berniukas bėgo ir įkrito į krūmus, kur augo Sosnovskio barščiai. Iš pradžių į gydytojus kreipėsi dėl atsiradusių bėrimų, bet po to atsirado pūslės ir vaikas buvo stacionarizuotas 7 paroms nudegimo gydymui. Taip pat yra nutikę, kad du paaugliai susipyko dėl kamuolio ir vienam iš jų po šio konflikto teko apsilankyti pas dantų gydytoją“, – pasakoja M. Balinskas.

Tokių nutikimų neįmanoma iš anksto numatyti, nuo jų apsisaugoti sunku, todėl verta pagalvoti ir apie draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Toks draudimas įprastai apima tiek traumų, tiek ir pavojingų infekcinių ligų, pavyzdžiui – erkinio encefalito, riziką.

„Nors patyrus sužeidimų, būtinoji pagalba suteikiama nemokamai, tačiau dažnai vėliau kainuoja tolimesnis gydymas – tėvams tenka pirkti pleistrus ir tvarsčius, tepalus nuo randų, pasirūpinti dantų gydymu. Kartais po nemalonių įspūdžių tiesiog norisi pradžiuginti vaiką dovanėle, o tam praverčia papildomi finansai“, – sako M. Balinskas.

Pasirinkite patogiausią paslaugos įsigijimo būdą
Vienas numeris
visiems klausimams
Išsiųskite užklausą -
susisieksime
Compensa
aptarnavimo padaliniai