Elektrai brangstant alternatyvių energijos šaltinių paieška: praktiniai patarimai prieš įsirengiant saulės elektrinę

2022. 03. 14


Elektrai brangstant alternatyvių energijos šaltinių paieška: praktiniai patarimai prieš įsirengiant saulės elektrinę

Augančios elektros kainos ir įtempta geopolitinė situacija skatina gyventojus ieškoti sprendimų, kaip sutaupyti ir valdyti rizikas tampant ne tik elektros vartotoju, bet ir gamintoju. Daugiau nei 15 tūkst. žmonių pateikė paraiškas ir pretenduoja pasidalinti šiais metais valstybės skirtą daugiau nei 4 mln. eurų paramą saulės elektrinių įrengimui. Ką reikia žinoti ir įvertinti prieš įsirengiant saulės elektrinę ant namų stogų ar sklypuose, pasakoja „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovas Audrius Kikutis ir „Ignitis“ saulės elektrinių produkto vadovas Karolis Dargis. 

Namų darbai – ką apgalvoti?

Jau kuris laikas didesnę vartotojų orientaciją į žaliąją energetiką paskatino pasaulį užklupusi energetikos krizė bei augančios elektros energijos kainos, o prasidėjusi geopolitinė įtampa tik dar labiau sustiprins domėjimąsi alternatyviais energijos šaltiniais. A. Kikutis pastebi augantį klientų poreikį iš vartotojų tapti elektros energijos gamintojais ir susidomėjimą saulės elektrinėmis: „Žalioji energija domina klientus, kurie pasiryžta išnaudoti gamtoje esančius išteklius, siekiant amortizuoti augančias išlaidas elektros energijai bei kurti tvaresnį santykį su gamta. Gyvenamųjų namų savininkai vis dažniau įsirengia saulės elektrines ir domisi būdais, kaip jas apsaugoti nuo galimų rizikų veikiant išoriniams veiksniams.“

Įsirengiant saulės jėgainę, svarbu įvertinti suvartojamos elektros energijos poreikį ir pasirinkti elektrinei tinkamiausią vietą. „Atkreipkite dėmesį, ar nebus nuolat krentančių šešėlių, kurie mažintų elektrinės efektyvumą. Šešėliai dažniausiai krenta nuo šalia esančių objektų, kaip kaminai, medžiai, kaimyno namas, elektros stulpai. Taip pat reikia įvertinti, ar stogo kryptis yra tinkama, pavyzdžiui, jei stogas yra nukrypęs į šiaurės pusę, elektrinės įrengti nerekomenduojama, nes jos efektyvumas bus labai mažas ir nesuteiks norimos naudos“, – paaiškina K. Dargis. 

Saulės elektrinės gali būti įrengiamos ant žemės sklypo teritorijoje arba ant pastato stogo. „Rekomenduojame visais atvejais, jei saulės elektrinė yra montuojama ant jau pastatyto pastato, konsultuotis su specialistais, labai svarbu įsivertinti, ar stogo konstrukcija yra pajėgi atlaikyti saulės elektrinę. Gali reikėti stiprinti stogo konstrukcijas ar atlikti remonto darbus dar iki saulės elektrinės įsirengimo. Jeigu planuojate statyti būstą, iš karto numatykite saulės elektrinės įrengimą, kad jau projektavimo etape specialistai parinktų tinkamas stogo konstrukcijas“, – sako A. Kikutis. 

Kaip draudžiamos saulės elektrinės?

Saulės elektrinę svarbu įrengti taisyklingai, nes nutikus nelaimingam įvykiui dėl statybos klaidų, neteisingo įrengimo, tokių nuostolių draudikas neatlygins ir juos teks padengti pačiam savininkui arba darbus atliekančiai įmonei. Valdomas turtas gali patirti nuostolius dėl staigiai ir netikėtai kilusio gaisro, gamtinių jėgų, vandens užliejimo ar kitų įvykių nurodytų draudimo taisyklėse. Jei saulės elektrinė bus sugadinta, sunaikinta dėl tokių įvykių, draudikas nuostolius atlygins. 

Pasak A. Kikučio, saulės elektrinė yra draudžiama kaip vienas įrenginys, kuris apima saulės modulių, inverterio, sistemos tvirtinimo prie stogo bei jungčių draudimą. Prieš sudarant draudimo sutartį rekomenduojame įspėti apie tokio įrenginio buvimą arba atsiradimą sutarties galiojimo metu. 

„Jei saulės elektrinė yra iki 10 kW, ir vertė ne didesnė kaip 10 000 EUR, tai toks įrenginys apdraudžiamas savaime kartu su pastatų draudimu ir papildomai draudimo įmokos mokėti nereikia. Tačiau jei turto savininkas yra įsirengęs galingesnę nei 10 kW saulės elektrinę, reikėtų apdrausti kaip atskirą draudimo objektą“, – paaiškina A. Kikutis.

Papildomo draudimo gali prireikti tais atvejais, kai saulės elektrinė yra už pagrindinių gyvenamųjų pastatų draudimo vietos ribų, įrengiama ant kelių pastatų arba jos pagaminama saulės energija parduodama. 

Jėgainė išlaidas mažina dvejopai 

Saulės elektrinė ne tik sumažina namų ūkiui reikalingos elektros įsigijimo kaštus, tačiau leidžia sutaupyti ir kelionėse. Nauji mokesčiai taršiems automobiliams, augančios kuro kainos skatina pereiti prie elektra varomų transporto priemonių. Europos investicijų banko (EIB) atlikta klimato apklausa parodė, kad net 73 proc. Lietuvos gyventojų turimą transporto priemonę ateityje planuoja pakeisti į elektromobilį arba hibridinį automobilį. Elektromobilius turintiems ar planuojantiems įsigyti gyventojams ypač aktualu patiems gaminti ir elektrą, taip užtikrinant mažesnius jos kaštus. 

„Nors elektromobilių skaičius Lietuvoje dar nėra labai didelis, bet pastebime, jog žmonės pradeda svarstyti elektromobilio įsigijimą įsirengdami saulės elektrinę. Vertindami elektromobilių įsigijimą artimiausiais metais, klientai įsirengia didesnes elektrines, kad užtektų jos pagaminamo kiekio  įkrauti elektromobilį. Taip pat aktyviai domisi įkrovimo stotelių įrengimu“, – teigia K. Dargis.

Saulės elektrinės atsipirkimą gyventojams paspartina ir valstybės teikiama parama, kurios dydis yra 323 EUR/ 1 kW, maksimali paramos suma – 3 230 eurų. Daugeliui namų ūkių, sunaudojančių per metus apie 5 000 – 6 000 kWh, pakaks įsirengti 5–6 kW saulės elektrinę. Elektrinės kaina priklauso nuo pasirinktos įrangos, montavimo būdo ir kitų niuansų, bet vidutiniškai 1 kW saulės elektrinės kainuoja apie 850–900 EUR / kW. Pasak K. Dargio, pasinaudojus valstybės parama saulės elektrinė vidutiniškai atsiperka per penkerius metus, o kylant elektros kainos šis laikotarpis dar labiau sutrumpės. 

Elektrinės priežiūra – sudėtinga?

Nors saulės elektrinės gali būti gera atsvara augančioms energijos kainoms, vartotojai baiminasi, kad jėgainę prižiūrėti sudėtinga. Ką verta žinoti apie elektrinės priežiūrą dar prieš apsisprendžiant ją įsirengti? „Pagrindiniai mitai, su kuriais susiduriame – „elektrinė neatsipirks“, „saulės Lietuvoje nepakanka“, „reikalauja daug priežiūros“. Vis dėlto saulės Lietuvoje turime tiek pat, kiek ir Vokietijoje, kuri pirmauja Europoje pagal saulės elektrinių kiekį ir galią. Taip pat elektrinė daug papildomos priežiūros nereikalauja, nes neturi judančių dalių. Gyvenant dulkėtoje teritorijoje, rekomenduojama nuplauti saulės elektrinę vieną ar du kartus per metus, bet net ir tai nėra būtina, nes Lietuvos klimatas suteikia tiek lietaus, tiek sniego, todėl elektrinės moduliai nuvalomi savaime“, – sako K. Dargis.

Žiemą valyti sniego nuo saulės elektrinės modulių nereikia, nes tai tiesiog neduotų norimo efekto – dėl mažo saulės efektyvumo šaltuoju metų laiku elektrinė gali pagaminti iki 10% metinės generacijos.

A. Kikutis dalijasi, kad saulės elektrinės, nors ir nedažnai susiduria su gedimais ar apgadinimais, tačiau taip pat nutinka įvairių nelaimingų įvykių. Apsidraudus saulės elektrinę, bus atlyginti nuostoliai dėl jos įrenginių sugadinimo, sunaikinimo ir netekimo dėl ugnies (gaisro, dūmų ir suodžių, sprogimo), gamtinių jėgų (audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio, medžio ar jo dalies užvirtimo, žaibo, žemės drebėjimo), vandens (išsiliejimo patalpoje, prasiskverbimo iš klientui nepriklausančių gretimų patalpų), vandalizmo, transporto priemonių atsitrenkimo, taip pat nuostolius, sukeltus valdomų skraidančiųjų aparatų ar jų dalių, krovinių. Nuostolio vidutinis dydis yra apie 500 eurų, o ši suma visada priklausys nuo elektrinės rūšies, komplektacijos, modulių ir kitų joms būdingų savybių.

Pasirinkite patogiausią paslaugos įsigijimo būdą
Pirkite
internetu
Išsiųskite užklausą -
susisieksime
Compensa
aptarnavimo padaliniai
Vienas numeris
visiems klausimams