E. Dumbrytė-Braškė. Koronaviruso realybė: pandemija nubrėžė naujus rūpesčio darbuotojais standartus

2020. 10. 09


E. Dumbrytė-Braškė. Koronaviruso realybė: pandemija nubrėžė naujus rūpesčio darbuotojais standartus

E. Dumbrytė-Braškė. Koronaviruso realybė: pandemija nubrėžė naujus rūpesčio darbuotojais standartus

Naujojo koronaviruso pandemija korporatyvinį pasaulį pakeitė neatpažįstamai. Verslo įmonės, siekdamos užtikrinti procesų tęstinumą, pirmiausia turi pasirūpinti visos komandos saugumu ir sveikata. Tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje jos jau sukūrė daugybę gerosios praktikos pavyzdžių – juos apibendrindami galime drąsiai teigti, kad norintys pritraukti geriausius nebegalės darbuotojais rūpintis mažiau.

Darbo laiko ir vietos evoliucija

Galimybė dirbti per nuotolį – pavyzdžiui, iš namų – dar visai neseniai daugelio buvo suprantama kaip tam tikra pridėtinė vertė, kurią darbdavys gali pasiūlyti darbuotojui. Tačiau šiemet tiek darbo erdvės, tiek ir laiko suvokimas pakito veikiausiai negrįžtamai. Kaip rodo „Eurofound“ skelbiami duomenys, dėl koronaviruso pandemijos keturi iš dešimties europiečių pradėjo dirbti iš namų. Lietuvoje biurą į namų aplinką iškeitusiųjų dalis pasiekė maždaug 36,8 proc. Tai didele dalimi nulėmė tradicinio darbo dienos formato pasikeitimus – pavyzdžiui, dirbant iš namų bei derinant užimamas pareigas su vaikų priežiūra, nebeliko laiko rėmų nuo 8 iki 17 ar nuo 9 iki 18 valandos.

Tie, kurie visgi turėjo vykti į biurus, taip pat turėjo priprasti prie gerokai pasikeitusios darbo aplinkos ir tvarkos. O tai apima ne tik naujas darbo biure taisykles, asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimą ir dezinfekantų naudojimą. Užsienyje gana dažnai buvo aptariamas Londone įsikūrusios architektų kompanijos „Weston Williamson + Partners“ sukurtas veiklos pandeminiam laikotarpiui modelis – jos biure įrengtose darbo vietose kasdien dirbo vos pusė darbuotojų.

Be to, kompanija ne tik įrengė pertvaras tarp stalų, bet ir suplanavo judėjimą biure taip, kad jis vyktų viena kryptimi ir darbuotojams netektų prasilenkti koridoriuose. Ant durų neliko visiems įprastų rankenų – jas atidaryti galima alkūne ar dilbiu. O kavą darbuotojams daro specialiai pasamdyta barista, taip skatinant juos per pertraukėles vengti apsilankymų netoliese esančiose kavinėse ir sumažinti socialinių kontaktų skaičių. Nors šie sprendimai buvo atrasti ir pritaikyti būtent pandemijos laikotarpiu, tikimasi, kad jie bus išlaikyti ir ateityje.

Rūpintis sveikata padės planavimas ir technologijos

Siekiant užtikrinti komandos saugumą, šiuo laikotarpiu itin svarbi nuolatinė situacijos analizė ir detalus planavimas – tai priklauso tiek nuo epidemiologinės situacijos, tiek ir nuo konkrečios organizacijos specifikos. Pavyzdžiui, mes, turėdami 40 klientų aptarnavimo skyrių skirtinguose miestuose, priemones planuojame atsižvelgdami į bendruosius saugumo reikalavimus, tokius kaip kasdienė dažniausiai liečiamų paviršių biure dezinfekcija, į sergamumą skirtinguose šalies miestuose ir į kiekvieno komandos nario individualią situaciją.

Vadovaudamiesi šiais principais, darbą centriniame biure Vilniuje ir kituose miestuose įsikūrusiuose padaliniuose organizuojame pamainomis. Taip siekiame užtikrinti, kad biure vienu metu būtų iki 50 proc. darbuotojų, judėdami po biurą jie privalo dėvėti apsaugines kaukes. Šiuo metu Raseiniuose, kur situacija itin sudėtinga, klientų aptarnavimo padalinys dirba sustiprinto saugumo sąlygomis – gyvai aptarnaujame tik tuos klientus, kuriems būtina specialisto konsultacija biure, ir jai prašome registruotis iš anksto. Situacijai kintant, lanksčiai ir operatyviai įgyvendinsime reikalingus pakeitimus. Koncentruotis į darbą iš namų visą šį laikotarpį prašome tų komandos narių, kurie dėl amžiaus ar sveikatos būklės priklauso rizikos grupei, į darbą turėtų vykti viešuoju transportu ir dėl to nerimauja ar pan.

Tikiu, kad ateityje užtikrinti darbuotojų saugumą verslo įmonėms padės ir įvairios technologijos. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką buvo skelbiama, kad automobilių gamintojas „Ford“ viename iš savo fabrikų JAV testuoja išmaniuosius laikrodžius, įspėjančius darbuotojus, kad jie vienas šalia kito praleidžia pernelyg daug laiko.

Tiesa, šiuo sudėtingu laikotarpiu ne mažiau svarbu užtikrinti ir emocinę darbuotojų sveikatą. Prieš kurį laiką JAV paskelbti 256 darbdavių nuomonės tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė – 53 proc. – jų rūpinasi darbuotojų emocine ir psichologine būkle. Tai apima pačius įvairiausius veiksmus: nuo organizuojamų virtualių jogos pamokų iki suteikiamų nuolaidų rūpintis gera savijauta padedančioms išmaniosioms programėlėms.

Finansinio saugumo užtikrinimas

Kaip rodo mūsų patirtis bendraujant su klientais čia, Lietuvoje, didelę reikšmę jie teikia ir darbuotojų finansiniam saugumui užtikrinti. Covid-19 liga paveikia ir konkretų žmogų, ir jo artimuosius – gali tekti ne tik saviizoliuotis, bet ir gultis į ligoninę. O visa tai reiškia galimą pajamų netekimą ar papildomas išlaidas vaistams, vitaminams ar kitoms tuo metu svarbioms reikmėms.

Tad verslo įmonės, suprasdamos, kad finansiniai sprendimai, leidžiantys tokiu atveju darbuotojams disponuoti papildomomis lėšomis, tampa labai svarbūs, renkasi apdrausti juos nuo koronavirusinės infekcijos. Labiausiai tokia galimybe domisi smulkiosios ir vidutinės įmonės, veikiančios skirtinguose sektoriuose: apsaugos, informacinių technologijų, prekybos, statybos, veterinarijos paslaugų, žemės ūkio ir kituose.

Taigi nagrinėdami užsienio pavyzdžius, tiek ir bendraudami su klientais čia, Lietuvoje, pastebime, kad verslo įmonės supranta, jog ankstesni bendravimo, darbo ir rūpesčio vieni kitais metodai dabartinėmis aplinkybėmis jau nebetinkami. Tačiau pasirūpinę vieni kitais dabar galime nubrėžti naujus standartus ateičiai.

Komentaro autorė – Eglė Dumbrytė-Braškė, „Compensa Vienna Insurance Group“ Personalo vadovė

Pasirinkite patogiausią paslaugos įsigijimo būdą
Vienas numeris
visiems klausimams
Išsiųskite užklausą -
susisieksime
Compensa
aptarnavimo padaliniai