„Detektyvai“ draudimo bendrovėje – kaip išaiškinami nelaimes surežisuojantys sukčiai?

„Detektyvai“ draudimo bendrovėje – kaip išaiškinami nelaimes surežisuojantys sukčiai?

Patekus į automobilio avariją ar turtą suniokojus stichinei nelaimei, kai kurie žmonės nutaria gudrauti ir pasipelnyti draudimo bendrovės sąskaita – nurodoma didesnė žala, netikslios įvykio aplinkybės arba net inscenizuojamas pats įvykis. Tada „Vienna Insurance Group“ (VIG) priklausančiose draudimo bendrovėse darbą pradeda Žalų tyrimų skyriaus ekspertai, kurių užduotis – lyg detektyvams atskleisti sukčiavimo atvejus. Per pirmąjį šių metų pusmetį skyrius išaiškino sukčiavimo atvejų už daugiau nei pusę milijono eurų. Kaip aptinkami sukčiai, pasakojo Robertas Švarcas, „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų tyrimų skyriaus vadovas.

Pasitelkia modernias technologijas

Žalų tyrimų skyriuje visos dienos išskirtinės – nėra dviejų visiškai vienodų sukčiavimo atvejų, todėl šešiems skyriaus darbuotojams tenka pasitelkti kūrybiškumą ir tyrėjo nuojautą, kad išaiškintų neteisėtų bandymų pasipelnyti atvejus. Anot R. Švarco, smulkūs įrodymai dedami kaip akmenukai ant svarstyklių, galiausiai įrodymų lėkštelė tampa tokia sunki, kad nusikaltimas tampa akivaizdus. 90 proc. sukčiavimo atvejų išaiškinama dar neišmokėjus draudimo išmokos, o dar apie 7 proc. nustatomi retrospektyviai, nuo draudimo išmokos praėjus net ir iki penkerių metų.

„Labiausiai įsiminusi istorija yra inscenizuotas eismo įvykis. Turėjome užregistruotas dvi prabangių „BMW“ ir „Jaguar“ markės automobilių žalas – pagal privalomąjį ir pagal KASKO automobilių draudimą, o bendras nuostolis siekė net 25 tūkst. eurų.  Į įvykio vietą buvo iškviestos visos tarnybos – policija, priešgaisrinė, greitoji medicinos pagalba, kuri abu vairuotojus nuvežė į ligoninę, tačiau iš ten greitai išleido nenustačius jokių sužalojimų. Mums kilo įtarimas, nes jau anksčiau vienas iš vairuotojų buvo patekęs į mūsų akiratį“, – apie sėkmingai pasibaigusį tyrimą pasakojo R. Švarcas.

Pasitelkę inovatyvias technologijas ir specialią programinę įrangą tyrėjai surinko tvirtus įrodymus, kad šis eismo įvykis buvo imituotas, o galiausiai sukčiai ne tik patyrė didelių finansinių nuostolių už sudaužytus automobilius, bet ir kelerius metus buvo priversti minti teismų slenksčius. 

„Tiriant sukčiavimų atvejus, didelį vaidmenį atlieka šiuolaikinės technologijos. Pirmiausia apmokyti žalų ekspertai peržiūri bylų medžiagą ir, įžvelgus sukčiavimo požymius,  perduoda informaciją mūsų padaliniui. Kitas įtartinų žalų filtravimas yra automatizuotas – įvairūs algoritmai atrenka įtartinas žalas arba pagal nuostolio dydį, o dalis žalų pasirenkama tiesiog atsitiktinai, kur nėra jokių sukčiavimo požymių. Tokiu būdu sukčiams itin sudėtinga išvengti mūsų radaro“, – sakė R. Švarcas.

Dirba kaip detektyvai

Žalų tyrimų skyrius tiria sunkesnius sukčiavimo atvejus, kuriuose figūruoja didelės pinigų sumos – imituotas vagystes, tyčinius padegimus. VIG grupei priklausančioms bendrovėms Baltijos šalyse per šių metų pirmąjį pusmetį buvo išaiškinti 1165 sukčiavimo atvejai už beveik du milijonus eurų, kur sukčiavimo vertė svyravo nuo 50 iki 50 000 eurų. Tyrėjams reikia ne tik įgūdžių, bet ir nemažos patirties, todėl daugelis skyriaus komandos narių – buvę policijos pareigūnai.

„Po studijų dirbau Teismo ekspertizės centre – tyriau sunkių eismo įvykių, kuriuose buvo sunkiai sužaloti ar žuvę žmonės, aplinkybes. Mano darbas buvo ištirti visus įkalčius ir nustatyti, kas iš tiesų nutiko – galbūt vairuotojas viršijo greitį, kaip susidūrė, su specialia programine įranga modeliuodavome įvykio eigą. Vėliau pradėjau dirbti draudimo ekspertu ir manęs, kaip turinčio patirties, paprašė gilintis į sukčiavimo atvejus – taip pradėjau dirbti su žalų tyrimais“, – sakė R. Švarcas. 

Teismo eksperto nuojauta bei įgūdžiai praverčia tiriant sukčiavimo atvejus. R. Švarcas pasakoja, kad teko narplioti įtartiną dviejų vienas paskui kitą miško keliuku važiavusių  ir susidūrusių automobilių istoriją. Iš paskos važiavęs automobilis nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį ir šis nuvažiavęs nuo kelio trenkėsi į medį. Iš pradžių vairuotojai teigė, kad vienas kito nepažįsta. Vėliau paaiškėjo, kad abu vairuotojai dirba tame pačiame darbe, o galiausiai – kad kaltininkas yra nukentėjusiojo tiesioginis vadovas. 

„Galiausiai pavyko išsiaiškinti tiesą – vadovas iš pavaldinio buvo pasiskolinęs automobilį ir jo nesuvaldęs sudaužė į medį, o tada sugalvojo istoriją apie nebūtą dviejų automobilių eismo įvykį ir į sukčiavimą įtraukė darbuotoją. Istorijų būna įvairių ir taktiką, kaip spręsti konkretų atvejį, reikia sugalvoti patiems tyrėjams. Dirbame panašiai kaip policijoje – keliamos versijos, motyvai, tikrinamos detalės. Dirbant šį darbą reikia būti smalsiam, kelti daug klausimų ir turėti truputį nuojautos“, – dalijosi R. Švarcas. 

Sukčiavimo atvejus tiriantys darbuotojai nuolat dalyvauja įvairiuose mokymuose, kur patirtimi ir žiniomis dalijasi privatūs detektyvai, žmogaus kūno kalbos specialistai, psichologai ir kiti savo srities profesionalai. Glaudžiai bendradarbiaujama su teisėsauga bei užsienio partneriais, todėl pavyksta atsekti net ir prieš kelerius metus padarytus nusikaltimus.

Apgavystė – nusikaltimas 

Dalis žmonių klaidingai mano, jog apgauti draudimo bendrovę nėra nusikaltimas ir nesibaimina meluoti ar specialiai teikti klaidinančią informaciją, nuslepiant tiesą. Tačiau nepriklausant nuo žalos dydžio, tokia veika yra laikoma nusikalstama, kuri apibrėžta LR Baudžiamajame kodekse ir kurią išaiškinus gresia atitinkama atsakomybė.

„Kovoti prieš sukčiavimą pradedama gerokai anksčiau nei suplanuotas nusikaltimas – kurdami naują draudimo paslaugą, atnaujindami draudimo taisykles, prevenciškai vertiname galimas spragas, stengiamės jas eliminuoti. Sukčiavimas yra žalingas ne tik draudimo bendrovei, bet ir jos sąžiningiems klientams. Dėl sukčiavimų vidiniai draudimo procesai tampa sudėtingesni, operacijos ir nuostolių atlyginimas užtrunka ilgiau nei galėtų. Taip pat sukčiavimo atvejai esti keliais kartais brangesni nei įprastos žalos, todėl finansiniai nusikaltimai daro įtaką ir draudimo įmokų brangimui“, – komentavo R. Švarcas.

Kiekvienas sukčiavimo atvejis vertinamas individualiai: atsižvelgiant į sukčiavimo sudėtingumą bei jį įgyvendinti ketinusių asmenų geranoriškumą  ir norą bendradarbiauti priklauso ir galimos pasekmės. Pasak eksperto, pasitaiko situacijų, kai sukčiautojai patys prisipažįsta ir atsisako ketinimų, tačiau būna ir įžūlių sukčių, kuomet tyrimas perkeliamas į teisėsaugos institucijas.

„Pasitaiko, kad gauname ir anoniminių pranešimų. Pavyzdžiui, organizuoto nusikaltimo metu bendrininkai susipyksta ir vieni kitus įduoda, arba pašaliniai asmenys pastebi ir praneša apie nesąžiningą elgesį. Buvo keli atvejai, kuomet išsiaiškinome sukčiavimus nusikaltėliams dar net nespėjus užregistruoti žalos“, – patirtimi dalijosi R. Švarcas.