Žiemos atostogas ar savaitgalius europiečiai mielai leidžia stovėdami ant slidžių bei snieglenčių. Ne išimtis ir Lietuvos gyventojai, poilsį šiltuose kraštuose keičiantys į slidinėjimo aprangą ir šturmuojantys populiariausius slidinėjimo kurortus. Vis dėlto, slidinėjimas – ir fizinės ištvermės, ir itin daug atidumo reikalaujantis sportas. Kokios rizikos gali laukti slidinėjimo trasoje? Ką reikia žinoti renkantis nuo jų saugantį draudimą?
Slidinėjimo populiarumą Europoje liudija prekybos šiai pramogai reikalinga įranga apimtys. Per metus čia parduodama apie 4,3 mln. slidžių porų ir snieglenčių, 3 mln. eksportuojama, dar 1,5 mln. importuojama iš Bendrijai nepriklausančių valstybių, pavyzdžiui – iš Ukrainos.
Lietuva, kaip rodo „Eurostat“ duomenys, vien per 2016 m. importavo beveik 12 tūkst. slidžių porų ir snieglenčių – tokio kiekio įrangos reikėtų, jeigu norėtume ja aprūpinti, pavyzdžiui, visus Elektrėnų ar Biržų gyventojus.
Pavojus ne tik susižeisti, bet ir sužeisti
Vis dėlto, kaip rodo ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ sukaupti duomenys, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, nusileidimas nuo kalno slidinėjimo trasoje gali baigtis ne malonių įspūdžių aptarimu su draugais, o vizitu pas gydytojus.
„Slidinėjant dažniausiai patiriami rimti galvos smegenų sukrėtimai, kaukolės, šonkaulių, raktikaulio, dubens, rankų ar kojų kaulų lūžiai. Tarp mažesnių traumų – sausgyslių, raumenų, raiščių patempimai ir plyšimai, sąnarių išnirimai“, – sako Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas.
Jis skaičiuoja, kad sumušimo atveju, neprireikus sudėtingesnės apžiūros, populiariausiuose slidinėjimo kurortuose, pasižyminčiuose aukštu kainų lygiu, gydytojų paslaugų kainos prasideda nuo 500 eurų: „Italijoje kojos traumą patyręs klientas už medicininę apžiūrą ir konsultaciją gavo 700 eurų sąskaitą. Kitam klientui, Suomijoje susimušusiam kelį, buvo diagnozuotas sąnario išnirimas – medicininės išlaidos viršijo 2 tūkst. eurų.“
Tačiau patyrus lūžį ar dar sunkesnę traumą gydymo išlaidos gali priartėti ir prie 10 tūkst. eurų. Taip yra dėl to, kad kalnuose sudėtingas susisiekimas, tad sužeistuosius dažnai tenka gabenti sraigtasparniais.
M. Balinskas taip pat atkreipia dėmesį į atvejus, kuomet griūdamas slidininkas sužeidžia kitus trasoje pramogaujančius asmenis: „Klientui atsikrenkus į slidininkę, ši krisdama susilaužė ranką, prireikė netgi operacijos. Tąkart pagal civilinės atsakomybės draudimą medicininėms išlaidoms padengti išmokėjome daugiau kaip 7 tūkst. eurų.“
Skirtingos rizikos – skirtingas draudimas
Specialistas atkreipia dėmesį, kad nuo skirtingų rizikų slidinėjimo trasoje poilsiautojus saugo skirtingos draudimo rūšys: medicininių išlaidų draudimas, nelaimingų atsitikimų draudimas bei civilinės atsakomybės draudimas.
„Pastaruoju metu pastebime nuosekliai augantį klientų norą rūpintis savo sveikata – vykstantys į kalnus aktyviai teiraujasi draudimo galimybių, lygina skirtingas draudimo rūšis, skirtingus pasiūlymus ir jų suteikiamą apsaugą“, – sako M. Balinskas.
Pasak jo, medicininių išlaidų draudimas pasirinktos sumos ribose kompensuoja būtinąsias gydymo išlaidas užsienio gydymo įstaigose. Taip pat – reikalingas transporto ir sugrąžinimo namo išlaidas, o esant poreikiui – apmoka netgi gelbėjimo bei paieškos darbus.
Papildžius draudimo liudijimą nelaimingų atsitikimų draudimu, apdraustasis gautų papildomą išmoką dėl patirtos traumos. Tuo metu civilinės atsakomybės draudimas kompensuoja žalą padarytą tretiesiems asmenims.